Raseinių apskrities ligoninė. Europos paveldo dienos'25

Raseinių ligoninės fasade matoma įmūryta atminimo lenta: „1938 – dvidešimtieji laisvės metai“. Tai statybų data. Galutinis pastato įrengimas užtruko iki 1939 m.

Gydymo įstaigų tinklo sukūrimas – buvo vienas iš svarbiausių tarpukario Lietuvos visuomenės iššūkių. Medicininio aptarnavimo pagrindas buvo ligoninės, skirtos visai apskričiai. Neskaitant didžiųjų miestų, ketvirtame XX a. dešimtmetyje tokios funkcijos pastatai iškilo Biržuose, Kėdainiuose, Marijampolėje, Mažeikiuose, Zarasuose ir kituose miesteliuose. Iš viso tarpukario Lietuvoje ligoninės buvo pastatytos 12-koje apskričių. Tiesa, esant tokiam medicinos įstaigų tinklui kaimo gyventojui norint pasiekti gydymo vietą, tekdavo įveikti 30 ar 40 kilometrų. O rudenį ar pavasarį, pažliugus keliams, tai nebuvo itin paprasta užduotis. Todėl 1940 m. jau buvo planuota, kad „kiekviename valsčiuje bus mažutė ligoninė“.

Raseinių apskrities ligoninės projektą parengė apskrities inžinierius, Vytauto Didžiojo universiteto absolventas Antanas Adomonis. Respublikinėje spaudoje ligoninė pristatyta kaip „vienas moderniškiausių tos rūšies pastatų visoje Lietuvoje“.

Dviejų aukštų su pusrūsiu pastatas buvo funkcionalios architektūros, santūrus, be papuošimų. Objekte buvo įrengtas centrinis šildymas, vandentiekis ir kanalizacija. Architektūrinio išskirtinumo fasadams suteikė medicinos įtaigoms būdinga detalė – ilgi balkonai. Modernioje ligoninėje jie buvo numatyti kaip vieta, kurioje ligoniai galės neišeidami iš pastato įkvėpti gryno oro. Panašus sprendimas taip pat panaudotas Lazdijų, Alytaus bei Tauragės apskričių ligoninėse.

Įstaigoje vienu metu galėjo gydytis 60, o reikalui esant, ir 100 ar netgi daugiau pacientų. Ligoninėje dirbo 6 gydytojai. 1938 m. „Lietuvos žiniose“ randamas gana detalus būsimos ligoninės patalpų aprašymas: „pusrūsyje be eilės ūkio reikalams patalpų bus virėjos ir sargų butai, valgyklos, laboratorijos, vaistinės, lavoninė ir kt. Pirmame ir antrame aukšte – patalpos, operacinės salės, rentgenas, operacinės salės, rentgenas, kvarco lempos, eilė patalpų aukštesniajam ir žemesniajam ligoninės personalui. Ligoninėje bus šie skyriai: chirurgijos, vidaus ligų, ginekologijos ir akušerinis.“ Ten pat minima, kad „pirmosios eilės darbus vykdo vietiniai rangovai Mickevičius ir Drevinskis.“

„Iš buvusios rusų generolienės nupirkus 2 ha žemės“, statybai vieta parinkta ramioje vietovėje, netoliese senosios ligoninės. Pastaroji toli gražu nebeatitiko sanitarinių bei funkcinių poreikių. To meto spaudoje rašoma: „dabar ligoninė talpinasi senose, labai ankštose patalpose <...> Operacinė ir visos patalpos ankštos, tamsios, beveik be jokios ventiliacijos, o patalpų ankštumą ryškiai vaizduoja šis pavyzdys: raštinė, rentgenas ir kvarco lempos sukimšta viename nedideliame kambaryje.“

Prisimenant Raseinių ligoninės statybas svarbu paminėti, kad naujojo pastato statybą didžiąją dalimi finansavo patys apskrities gyventojai. Skirtingi šaltiniai nurodo, kad projekto kaštai siekė apie 500-600 tūkst. litų. 1938 m. prasidėjus statyboms, apskrities viršininkas spaudoje teigė, kad „ligoninei jau turi apie 270.000 litų, mat nuo 1936 m. apskrities ūkininkai yra apsidėję specialiu 5 proc. žemės mokesčiu“.

Baigiat statybas, 1939 m. patvirtinta, kad „iš Savivaldybių departamento ligoninei statyti gauta 38.000 litų pašalpos, o kitą sudarys iš savo pajamų“, kurios surinktos iš apskrities gyventojų. Taigi, nepaisant to, kad medicinos įstaigų statyba buvo valstybinio lygmens užduotis, Raseinių apskrities ligoninė iškilo būtent pačių gyventojų sutelktinio finansavimo dėka. Toks procesas žymėjo tarpukario Lietuvoje būdingą aktyvų visuomenės įsitraukimą kuriant didžiuosius visuomeninius pastatus.

Karo metais trečdalis ligoninės buvo susprogdinta, išgrobstytas visas inventorius. Atstatomieji darbai baigti 1950 metais. Džiugu, kad tie ilgi Raseinių ligoninės balkonai, kurie projektuoti tarpukariu, atlieka savo funkciją ir šiandien.

Šių metų Europos paveldo dienų’25, vyksiančių rugsėjo 18-26 dienomis, tema – „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“ – ragina pažvelgti į architektūrinius objektus ne tik kaip į istorijos liudytojus, bet ir kaip į ateities įkvėpėjus. Tai – puiki proga išgirsti asmenines istorijas, slypinčias už storų paveldo sienų: apie žmones, kurie kūrė, gyveno, dirbo ar tiesiog buvo šių vietų dalimi. Architektūrinio paveldo tema apima platų spektrą – nuo religinių, komercinių ir pramoninių pastatų funkcijų iki statinių, turinčių atminties ar simbolinę reikšmę.

Raseinių krašto istorijos muziejus kartu su VšĮ „Atrask Raseinius“ jungiasi prie šios akcijos. Jau visai netrukus kviesime raseiniškius drauge iš naujo atrasti ir pažinti išlikusią Raseinių miesto modernizmo architektūrą renginiuose „Langas į praeitį – modernūs Raseiniai“.

Šis pastatas vienas iš tų, kuriuos turės aplankyti orientacinio žaidimo dalyviai. Informaciją dėl žaidimo taisyklių ir būsimų renginių sekite mūsų svetainėje ir socialiniame tinkle Facebook.

Kilus klausimams, kreiptis tel. 0 428 51 191 arba el. p raseiniumuz@gmail.com

Tekstų autoriai – dr. V. Petrulis, Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkai

Fotografijos iš Raseinių krašto istorijos muziejaus archyvo. Šių dienų fotografijų autorius Sigitas Gudaitis, 2019 m.

Plačiau apie modernizmo architektūrą Raseiniuose:

Pirmoji Raseinių autobusų stotis. Europos paveldo dienos'25

Kino teatras „Romuva“ Raseiniuose. Europos paveldo dienos'25

Lietuvos banko Raseinių skyriaus rūmai. Europos paveldo dienos'25

Notaro Jono Dikinio namas Raseiniuose. Europos paveldo dienos'25

Teisėjo Leono Vabalo namas Raseiniuose. Europos paveldo dienos‘25