Kino teatras „Romuva“ Raseiniuose. Europos paveldo dienos'25

Yra sakoma, kad didžiausias pavojus statinio išlikimui yra pirmieji 50 metų. Objektai keičia funkciją, neatpažįstamai rekonstruojami, o neretai ir griaunami. Išlaikius šį laiko egzaminą, pastatai neretai pripažįstami kaip visuomenei reikšmingas paveldas.

Kinematografo Kazimiero Lukšio namui istorinės peripetijos nebuvo palankios. Pasakojama, kad pastatas susprogdintas po II pasaulinio karo, nes į vidų buvo įlėkusi ir nesprogusi bomba. Neutralizuojant pavojingą sprogmenį, pastatą teko susprogdinti. Vietoje jo buvo pastatyta universalinė parduotuvė. Nors tai tipiškas ankstyvojo sovietmečio architektūros pavyzdys, jame galime įžvelgti tarpukariu susiformavusių modernizmo principų tęstinumą.

Visgi, nepaisant to, kad K. Lukšio nebėra – atmintis apie jį neturėtų išnykti, nes su šia vieta siejasi svarbi Raseinių istorijos dalis. Namas statytas ne vienu ypu. K. Lukšys namą įsigijo dar 1923-iaisiais. Raseinių Apskrities Statybos komisija 1928 m. birželio 5 d., dalyvaujant apskrities technikui Baliui Filipavičiui, piliečiui Kaziui Lukšiui išdavė leidimą „pristatyti gyvenamam namui naują antrą aukštą“. Tikėtina, kad plėtra neapsiribojo antruoju aukštu ir statinys buvo paaukštintas iki 3 aukštų bei tapo aukščiausiu Raseinių pastatu. Tokiu jis išliko per visą nepriklausomybės laikotarpį. Istorinėse fotografijose matome, kad dekoratyvus namo frontonas ne tik puošia fasadą bet ir nurodo, kad objekto statybų data yra 1928-tieji.

Iš karto po statybos Kazimieras Lukšys pateikė prašymą įrengti kino teatrą. Pastarasis buvo suprojektuotas galinime pastato korpuse, su pagrindiniu įėjimu iš Vytauto Didžiojo gatvės pusės. Tokiu būdu namas įgijo miestų architektūrai būdingą išplanavimą su uždaru, iš visų pusių apstatytu vidiniu kiemu. Čia įkurtas kino teatras „Romuva“ buvo gana modernus, dviejų aukštų, su ložėmis ir balkonu bei talpino 292 žiūrovus (177 parteryje, 31 ložėse ir 84 balkone). Palyginimui, vienas iš svarbiausių ankstyvųjų Kauno kinoteatrų – „Trium“ turėjo 229 vietas.

„Romuvos“ kino teatro salėje buvo didelė scena, kurioje koncertuodavo Kauno Valstybinis teatras, įvairūs solistai, yra koncertavęs Danielius Dolskis, čia savo solinę karjerą pradėjo ir būsima operos solistė Stasė Klimaitė, ,vaidindavo, dainuodavo ir šokdavo pradinių mokyklų, gimnazijos mokiniai. Čia vykdavo kaukių, kartūno, žydų, profsąjungų „baliai“, kardus rydavo fakyrai, vyko ir kasmetinis-tradicinis lenkų „Ponų Balius“.

Beje, archyviniuose dokumentuose galime rasti užuominų, kad savininkas K. Lukšys neužilgo po namo statybos išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, o namą bei kino teatrą nuomojo. Vienas iš nuomininkų rašo: „Lietuvai žinomas filmininkas [Kazimieras] Lukšys [...] Raseiniuose pastatė rūmus ir juose įrengė teatrą, kurį aš turėjau laimės ar nelaimės išnuomoti. Aplinkybės taip susidėjo, kad jis nespėjo sutvarkyti savo reikalų statybos inspekcijoje ir palikęs savo planus išdūlino Amerikon, o mane paliko su teatru kaip katę su pūsle. Jo statybos planas nepatvirtintas ir aš neturiu nuolatinio leidimo teatrui veikti.“ Be kita ko dokumente minima, kad „miesteliui Lukšio teatras didelis kultūrinis reiškinys.“

Tuose pačiuose dokumentuose Raseinių notaras Jonas Dikinis pažymi, kad K. Lukšys yra „Amerikos pilietis“. 1957 metų „Amerikos balso“ radijuje duotame interviu Kazimieras Lukšys pasakojo, kad pirmą kartą į Ameriką atvyko 1922 metais bei nuo to laiko Atlanto vandenyną perplaukė 31 kartą.