Pasandravio istorinis draustinis (poeto Maironio tėviškė)

Daug mergaičių pakrančiais Dubysos,
Kaip lelijų, baltų ir aukštų;
Žydi veidu kaip putinas visos;
Gražesnių neišgirsi balsų.

                          Maironis, 1895

 

Poeto Jono Mačiulio – Maironio (1862 – 1932) tėviškė ir gimtinė – Pasandravio istorinis draustinis Pagojukų seniūnijoje, Pasandravio ir Bernotų kaimai, vietinių dažniausiai vadinami Pasandravys ir Bernotai, Raseinių krašto istorijos muziejaus filialas. Draustinis yra sudėtinė Dubysos regioninio parko dalis.

 

Maironio gimtinė Pasandravys 

Čia prabėgo keli poeto vaikystės metai, čia formavosi pirmieji gamtos ir pasaulio pažinimo įspūdžiai. Puikūs Sandravos ir Luknės upelių vingiai, Dubysos slėniai tikriausiai ir įkvėpė poetą Maironį apdainuoti Gimtinę, jos išskirtinį grožį. Pasandravyje yra išlikę gimtojo dvarelio pamatai, svirtinis šulinys su įspūdingo dydžio akmeniniu rentiniu, restauruota akmens mūro pavalkinė (pakinktinė). 

Bernotai. Maironio Tėvonija ir dabar akį traukia plotais, senuoju sodu, taip mėgtu Maironio, sode tebeauga pušis, menanti poeto jaunystę, „senele“ ledaine, teikusia buitinius patogumus. Maironio sesers sodyboje dabar įkurtas muziejėlis,. Sudegus tėvų namui Maironis, besimokydamas Kaune, dažnai atvažiuodavo į Bernotus, vaikščiodavo po pamėgtas vietas, keliaudavo pėsčiomis Dubysos atkrantėmis iki Betygalos. Ten, Betygalos Pilkalnio kapinėse palaidoti Maironio tėvai, o krikšto mama ilsisi prie Luknės upės esančiose 1863 m. sukilėlių kapinaitėse.

Pasandravio istorinis draustinis kasmet sulaukia gausaus būrio lankytojų. Traukia žmones Maironio apdainuotos gražios apylinkės, Sandravos ir Luknės pakrantės, poeto išvaikščioti takeliai, šaltinėlis. Poeto gerbėjus čia visuomet maloniai sutinka muziejininkai

Bernotai, Pasandravys, jų aplinka simboliškai įamžina įdomų, sudėtingą dvasininko, poeto Maironio gyvenimo ir kūrybos kelią.

1987 m., minint poeto 125 – ąsias gimimo metines, įrengtas pėsčiųjų takas, sujungęs Bernotų ir Pasandravio sodybas. Abiejuose tako pusėse nuo Luknės iki Sandravos upelių susodinti ąžuolai – Maironio ąžuolų takas (apie 1 km). Dabar čia žaliuoja jau 155 ąžuolai, kuriuos poeto garbei pasodino žinomi Lietuvos kultūros, mokslo veikėjai, Maironio giminaičiai. Pasandravio ir Bernotų aplinką, takus ir sodybas puošia vienuolika kryžių ir koplytėlių, meninė instaliacija „Pasandravio dvaras“ – unikaliai atkurtas tikslus gimtojo Maironio dvaro pastato kontūras, padedantis pajausti prarastojo dvaro aplinką, Bernotuose įkurdinta meninė instaliacija „Maironio tėvų namai“ – prarastojo Mačiulių šeimos gyvenamojo namo vietoje pastatą atkartojanti, erdvėje „tirpstanti“, vizualizacija. Pasandravio ir Bernotų svirnuose sukurtos meninės video projekcijos, jų pagalba „išnyksta“ sienos – atgyja buvę vaizdai, atsiranda ir vėl pabėga Maironio posmai, „atgimsta“ susimąstęs Maironis. 

1991 m. Lietuvos tautodailininkų kūrybinės stovyklos metu išdrožti ir Maironio gimtinei padovanoti vienuolika kryžių ir koplytėlių, tarp kurių „Šv. Jonas Nepamukas“ (aut. J. Tvardauskas) saugantis Maironio šaltinėlį ir upelius. Kapinaitėse įspūdingas R. Puškoriaus kūrinys – koplytstulpis su „Šv. Marijos sopulingosios“ ir „Kristaus Nazariečio“ skulptūromis. Raseinių žmonės džiaugiasi ir didžiuojasi, kad iš čia kilęs didysis Lietuvos dainius Maironis, saugo ir puoselėja jo gimtinę.

Kas penkerius metus Maironio gimtinėje iškilmingai švenčiami poeto jubiliejai, vyksta tarptautinis chorų festivalis „Dainuojam Maironiui“, kiekvieną pavasarį Pasandravyje vyksta Poezijos pavasarėliai, organizuojami Muziejų nakties renginiai.

 


Ekskursijų vadovė (gali atvykti per 20min.)

Rita Paškauskienė
Tel. 8 611 06390

 


 

Atnaujinta: 2024-01-26