Pirmoji Raseinių autobusų stotis. Europos paveldo dienos‘25

Jau tik nedaugelis žino, kad Raseinių autobusų stotis, įsikūrusi Vilniaus gatvėje, ne pirmoji mūsų mieste. Pirmoji autobusų stotis Raseiniuose keleiviams savo paslaugas pasiūlė dar prieš II pasaulinį karą. Ją įkūrė vietos verslininkai Adelė ir Vladas Petrauskai. 1937 m. pavasarį tuometinėje Nepriklausomybės gatvėje iškilo ispanų architektūrinio stiliaus, trijų su puse aukšto autobusų stoties pastatas, projektuotas architekto Adolfo Tyliaus. Statinys išsiskyrė detalių gausa ir puošnumu. Petrauskų šeimos autobusai važinėjo visoje Lietuvoje.

Žemaičių plento nutiesimas buvo vienas svarbiausių veiksnių paskatinusių sparčią Raseinių modernizaciją paskutiniaisiais nepriklausomos Lietuvos metais. 1937 m. leidinyje „Iliustruotas pasaulis“ rašoma: „Raseiniai – vienas iš gražesnių apskrities miestų Žemaitijoje, pasižymintis ramumu. Ten nėra jokio judėjimo, to gyvumo, kokį galima pamatyti kituose mūsų apskričių miestuose. Tai kelių kaltė. Raseinių nesiekia nei viena geležinkelio linija, nepraeina joks plentas. Tačiau šiuo laiku, kada baigiama pravesti naujas plentas, Raseiniai atkunta, mieste statyba gyvėja, pats miestas puošiamas, dailinamas.“.

Raseiniškiai netgi drąsiai teigė: „mes daromės Kauno priemiesčiu. Raseinius prie Kauno Žemaičių plentas taip priartina, kad kelionė lengvuoju automobiliu iš vieno miesto į kitą užtruksianti ne ilgiau, kaip iš Laivės alėjos nueiti pėsčiam į A. Panemunę.“. Autobusų stotis, reprezentuojanti naują, modernų pasaulį, pasiekiantį iš sostinės plentu, kaip retas kuris Raseinių pastatas buvo įtakota sostinės architektūrinių madų.

Viename iš tuomečių tekstų architektūros grožis aiškinamas taip: „modernistai, turėdami galvoj pirmiausia racionalumą, nuo estetikos neatsisako, bet grožio siekia naujomis priemonėmis; jų pagrindinės formos – tai stačiakampių kombinacijos. Tomis kombinacijoms sukuriame „figūra“, savotiškas erdvės ritmas, kartais net dinamiška išraiška (namai tartum juda, laiptai kelia, angos kviečia); tokie namai dažnai atrodo iš tikrųjų įdomūs ir gražūs, jie kartais virsta net tikra erdvės simfonija“. Raseinių autobusų stotis galėjo tapti puikia šio teksto iliustracija.

Nors modernios autobusų stotys tarpukario Lietuvoje miestuose ne itin stebino – 1930 m. nauja stotis iškilo Ukmergėje, 1932 m. Marijampolėje, 1939 m. Palangoje, visgi, Raseiniuose iškilęs pastatas išsiskyrė detalių gausa ir puošnumu. Visas objekto korpusas suskaidytas stačiakampiais, tankiu linijų ritmu, modernumo suteikia kampiniai langai.

Pažvelgus į archyvinę nuotrauką kuriame objektas išlaikęs savo pirminę šviesią spalvą, stebina itin turtingas fasado šviesos ir šešėlių žaismas. Nors senoviškai architektūrai būdingos skulptūrinės lipdybos čia nerasi, tačiau reprezentatyvumu pastatas nenusileidžia bet kuriam istoriniam pastatui. Savo architektūriniu sprendimu pastatas artimas Kaune kūrusio architekto Broniaus Elsbergo kūrybai.

Karas ir sovietinė okupacija nutraukė nusistovėjusią autobusų stoties veiklą ir tolimesnius planus. Su besitraukiančiais vokiečių daliniais ir Petrauskams teko plikti Tėvynę. Per ilgus dešimtmečius pastatas nebuvo esmingai rekonstruotas, todėl iki šių dienų puikiai išlaikė savo architektūrinį charakterį. Šiuo metu pastatas yra privati nuosavybė.

Šis pastatas – vos vienas iš kelių Raseinių mieste „išgyvenusių“ II pasaulinio karo bombardavimą. Kai kurie išlikę pastatai stipriai pakitę, dalis – santūriai stūkso miesto šurmulyje.

Šių metų Europos paveldo dienų’25, vyksiančių rugsėjo 18-26 dienomis, tema – „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“ – ragina pažvelgti į architektūrinius objektus ne tik kaip į istorijos liudytojus, bet ir kaip į ateities įkvėpėjus. Tai – puiki proga išgirsti asmenines istorijas, slypinčias už storų paveldo sienų: apie žmones, kurie kūrė, gyveno, dirbo ar tiesiog buvo šių vietų dalimi. Architektūrinio paveldo tema apima platų spektrą – nuo religinių, komercinių ir pramoninių pastatų funkcijų iki statinių, turinčių atminties ar simbolinę reikšmę.

Raseinių krašto istorijos muziejus kartu su VšĮ „Atrask Raseinius“ jungiasi prie šios akcijos. Jau visai netrukus kviesime raseiniškius drauge iš naujo atrasti ir pažinti išlikusią Raseinių miesto modernizmo architektūrą renginiuose „Langas į praeitį – modernūs Raseiniai“.

Šis pastatas vienas iš tų, kuriuos turės aplankyti orientacinio žaidimo dalyviai. Informaciją dėl žaidimo taisyklių ir būsimų renginių sekite mūsų svetainėje ir socialiniame tinkle Facebook.

Kilus klausimams, kreiptis tel. 0 428 51 191 arba el. p raseiniumuz@gmail.com

Tekstų autoriai – dr. V. Petrulis, Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkai.

Fotografijos iš Raseinių krašto istorijos muziejaus archyvo. Šių dienų fotografijų autorius Sigitas Gudaitis, 2019 m.