Renginiai, parodos

Print
Category: Uncategorised
Published Date
Written by Super User Hits: 10687


2017 m. muziejaus renginiai  

Lapkritis Spalis Rugsėjis  Liepa Rugpjūtis

Birželis  Gegužė  Balandis   Kovas  Vasaris Sausis

  

  


2016 m. muziejaus renginiai  

Gruodis  Lapkritis Spalis Rugsėjis Liepa Rugpjūtis 

Birželis Gegužė  Balandis  Kovas  Vasaris  Sausis


sakrali 2017


 

Virtuali paroda ,,Švč. Mergelė Marijos Dievo Motinos devocionalija“

Raseinių krašto istorijos muziejuje yra rinkinys ,,Švč. Mergelės Marijos ikonografija“. Didžiausią rinkinio dalį sudaro paveikslėliai, medalikėliai. Ši virtuali paroda lankytojus supažindina su eksponatais — Švč. Mergelė Marijos devocionalijomis. Tai nedidelio formato, religinio turinio paveikslėliai. Šie paveikslėliai dar vadinami devociniais, šventųjų, maldyno paveikslėliais, atvaizdėliais, o XIX a. – XX a. pr. skoliniu ,,abrozdėliais“. Devocionalijos priskiriamos smulkiesiems spaudiniams arba mažajai grafikai. Įprastai toks paveikslėlis su mobilia iliustracija ir trumpa malda reverse, saugomas maldaknygėje, naudojamas kaip žymeklis, kaip maldaknygės puošmena. Leidėjų išleisti paveikslėliai leidžia patirti pagrindines devocionalijų tradicijos tendencijas – pamaldumo pobūdį, intencijas, ikonografinę panoramą, meninės išraiškos ir puošybos madas, įvairias gamybos technikas. Ir, žinoma, žmogišką šilumą. Paveikslėlius daugiausiai platino kunigai, juos dovanodavo kalėdodami, Pirmosios Komunijos, primicijų proga, atlaidų metu. Dauguma senųjų paveikslėlių buvo spausdinami ne Lietuvoje (Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje).

Marija – krikščionių religijoje Jėzaus Kristaus motina.

Romos katalikai Mariją gerbia ne tik kaip Jėzaus, bet ir kaip visų tikinčiųjų, kaip Bažnyčios motiną bei dažnai vaizduoja savo bažnytiniame mene.

Apie Mariją, kaip konkretų asmenį, informacijos nedaug. Kiek tiksliai Dievo Motinai buvo metų, Marijos tėvų Šv. Joakimo ir Onos istorija ir kiti pasakojimai Šventajame Rašte neminimi. Apie Marijos gyvenimą ir mirtį randama tik apokrifiniuose raštuose. IV a. tradicijos pasakojime apie Marijos mirtį rašoma: „Ir štai, trečią dieną, apie trečią valandą, gilus miegas apėmė visus, kurie buvo namuose, taip, kad nė vienas neįstengė budėti, išskyrus apaštalus ir tris mergeles, buvusias su jais. Ir štai, staiga, Viešpats Jėzus atėjo su didžiule minia angelų, ir ryški šviesa nusileido į tą vietą, o angelai giedojo himną ir šlovino Dievą kartu. Tuomet Išganytojas kalbėjo: „Ateik, brangiausias perle į amžinojo gyvenimo buveinę.“ Kuomet Viešpats taip kalbėjo, Marija pakilo nuo grindų ir atsigulė ant lovos, ir dėkodama Dievui atidavė dvasią. Apaštalai regėjo, kad jos siela buvo tokia šviesi, kad joks mirtingas liežuvis neįstengtų apsakyti. Nes tai buvo daug daugiau nei sniego vaiskumas ar metalo žėrėjimas, ar sidabro švytėjimas, - tokia didelė tai buvo šviesa“.

Seniausias Marijos atvaizdas Priscilos katakombose Romoje datuojamas aštuntuoju II amžiaus dešimtmečiu. Trečiajame amžiuje jau buvo paplitusios maldos, pamokslai, simboliai, kuriose Marija vadinta „Theotokos“ – „Dievo Motina“ titulu. Dėl Marijos kulto tebesama nesutarimų tarp krikščioniškų Bažnyčių ir judėjimų. Bažnyčios istorijoje buvo pranešimų apie maždaug 2500 Marijos apsireiškimų, iš kurių 500 — XX amžiuje, tačiau bažnyčia į tokius pranešimus žiūri atsargiai. Iki šiol tėra tik 15 Vatikano patvirtintų ir dar 16 (7 iš jų — koptų) vietos vyskupų patvirtintų Marijos apsireiškimų. Žinomiausios jų — Lurdas, Fatima, Gvadalupė, Lietuvoje — Šiluva, kur, kaip teigiama, buvęs pirmas Bažnyčios pripažintas jos apsireiškimas Europoje 1608 m.

Į Švč. Mergelę Mariją yra meldžiamasi ir prašoma pagalbos, užtarimo. Tam specialiai sukurta maldaSveika, Marija.

Muziejininkė Vita Tarvydienė

4    17    6

7     9     10   

11     12     17 

18     17     20

21    22    24

25   26  

29   28   30

31   32   33 

34    36  38

35

37   39

40   42

41   43

44   45   46


Penktoji respublikinė tautodailės paroda-konkursas „Tu, jo numylėta Tėvynė!“

Raseinių rajono savivaldybė ir Raseinių krašto istorijos muziejus, saugodami ir puoselėdami Lietuvos dainiaus poeto Jono Mačiulio-Maironio atminimą, brandindami kultūros ir meninės raiškos tradicijas, surengė penktąją respublikinę tautodailės parodą-konkursą „Tu, jo numylėta Tėvynė!“, skirtą poeto Maironio 155-osioms gimimo metinėms. Ilgametės tradicijos vedami meninėmis priemonėmis įprasminti poeto Maironio atminimą sutiko 52 tautodailininkai. 158 tautodailininkų darbai eksponuoti Raseinių krašto istorijos muziejuje rugsėjo 11 – spalio 21 dienomis.

Ta proga organizuotas ir vaikų bei jaunimo piešinių konkursas „Lietuvos istorija Maironio kūryboje”, kuriame dalyvavo 30 jaunųjų dailininkų. Visi apdovanoti padėkomis ir specialiąja dovana – tautodailininkų paroda.

Parodos-konkurso tikslas – atskleisti vaizduojamosios dailės kalba poeto Jono Mačiulio-Maironio gimtąsias vietas, gyvenimą, kūrybą ir asmenybę. Dėkojame vertinimo komisijai už įvertintus ir išrinktus geriausius autorius ir jų darbus. Vertinimo komisija išaiškino parodos-konkurso premijos laimėtoją, autorę tautodailininkę Rasą Slesoriūnienę, labiausiai savo kūryboje atspindėjusią konkurso temą.

Tautodailininkai Saulius Maziliauskas, Jonas Petronis, Miglė Saladžiutė, Alma Stugienė, Aldona Tunkūnienė, Genė Vaičikauskienė buvo apdovanoti specialiais prizais už tautodailės tradicijų tęstinumą, meniškumą, kokybišką techninį atlikimą, už žanro interpretaciją ir parodos-konkurso temos originalų atskleidimą.

Džiaugiamės, kad 40 dailės kūrinių (tapybos, grafikos ir karpinių meno) po parodos papildė Raseinių krašto istorijos muziejaus tautodailės kolekciją.

Baigiamojo renginio metu Raseinių rajono savivaldybės meras Algirdas Gricius pasveikino tautodailininkus, kaip tautos istorinės praeities, kultūros, tradicijų puoselėtojus.

Muziejuje skambėjo Raseinių meno mokyklos mokytojos metodininkės Astos Nikžentaitienės užburiantys fleitos garsai.

Nuoširdžiai dėkojame už įsteigtus prizus Raseinių rajono savivaldybei, Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešajai bibliotekai, Raseinių meno mokyklai, R. Lapkausko IĮ „Servira“, UAB „Izora“, VšĮ RTVIC „Atrask Raseinius“.

Su Maironio žodžiais „Tu, jo numylėta Tėvynė!“ vis labiau pažinkime ir kurkime Lietuvą.

Dailininkė-muziejininkė Gintarė Norkienė

 

  


Virtuali paroda ,,Žvilgsnis į praeitį. Tarpukaris“


Artėjant 2018-siems, kuriuos Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais, visuomenė yra raginami aktyviai dalyvauti valstybės sukaktyje, įprasminant ją įvairiais kultūriniais ir leidybiniais projektais, akcijomis bei veiklomis.

Raseinių krašto istorijos muziejus iškelia į dienos šviesą fonduose saugomas nuotraukas, rankraščius, dokumentus, liudijančius nepriklausomos Lietuvos kūrimą.

Virtualioje parodoje ,,Žvilgsnis į praeitį. Tarpukaris“ išvysite to laikotarpio raseiniškių fotografų ir kt. nuotraukas, dokumentus spausdintus Raseinių spaustuvėse. Dauguma dokumentų su Raseinių krašto įstaigų antspaudais ir oficialių asmenų parašais, spaudais bei signatūromis. Šioje parodoje rasite nuotraukas su XX a. pr. Kooperatinio mokytojų knygyno ir kooperatyvo „Dubysa“ parduotuvių interjerais, Betygalos pradžios mokyklos mokinius ir mokytojus švenčiančius Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį (1918-1928 m.), vaistinių signatūras ir kitus skaitmeninius vaizdus.

Sena išmintis sako, kad be praeities nėra dabarties ir žvilgsnio į ateitį.

Muziejininkė Vita Tarvydienė

 

 

Ketvirto skyriaus mokiniai ir mokytojai 1938 m.

1

2

3

7502

12032 vis organiz

16499

16798

16800

16801

16942

16944

Betygalos pradzios mokyklos mokiniai

Betygalos pradzios mokyklos mokiniai 2

Dikinio namas

Dikinis

Dokumentas

gek 8183

gek 16826 2 lapas

gek 16826 a

J. Valanciaus sasiuvinys

Liudimas 1926 m.

Mokytoju knygynas

O. Mankutes pazymejimas

R. Armoskaites pazymejimas 1936 m.

ras apskr milicijos vadas

Raseiniu dekanas kun. P. Dockus

Raseiniu rajono mokyklu svente stadione

V. Martuseviciutes liudijimas 1937 m.




Muziejinės vertybės, atspindinčios 1918–1940 m. Raseinių regiono kultūros indėlį valstybės raidai

Raseinių krašto istorijos muziejus 2016 m. įgyvendino tęstinį, didelės apimties muziejinių vertybių konservavimo ir restauravimo projektą „1918–1940 m. eksponatų restauravimas ir konservavimas“. Projekto metu atlikti technologiniai tyrimai, restauruoti ir konservuoti dokumentinio ir istorijos paveldo 100 eksponatų, užtikrintas jų saugumas ir tęstinumas. Tai – Tarpukario metų unikalūs eksponatai: raseiniškių fotografų nuotraukos, dokumentai su Raseinių krašto įstaigų antspaudais ir oficialių asmenų parašais bei signatūromis. Dauguma dokumentų spausdinti Raseinių spaustuvėse. Dalis eksponatų į Lietuvą atsiųsti iš emigracijos. Originalių Raseinių krašto istorijos liudininkų-dokumentų ir fotografijų išliko nedaug, nes Antrojo pasaulinio karo metais buvo sugriauta 90 proc. Raseinių miesto.

2017 m. bus baigta šios apimties Istorijos rinkinio eksponatų tyrimo, restauravimo ir konservavimo programa. Per 3 metus bus restauruotos 264 muziejinės vertybės, ypač reikšmingos Raseinių krašto ir nacionalinio kultūros paveldo aspektu, atspindint 1918–1940 m. regiono kultūros indėlį valstybės raidai.

Restauruotais-konsevuotais spaudiniais ir fotografijomis papildyta nuolatinė ekspozicija „Raseinių kraštas-istorijos raida“. Restauruotų eksponatų skaitmeniniai vaizdai naudojami, istorinės edukacijos „Pasitinkant Valstybės Šimtmetį“ užsiėmimams, rengiant knygą-albumą „Laiko ir istorijos ženklai Raseinių krašte 1918-2018 m.“.

Muziejininkė Lina Vapsevičienė

 GEK 2317

GEK 4965

GEK 8329

GEK 8395

GEK 12138

GEK 12562

GEK 16702

GEK 16822

   

GEK 18010

GEK 18958

GEK 18962

GEK 19763

GEK 19765

GEK 19767

GEK 21278

GEK 21284

GEK 27048

GEK 27057

GEK 27058

PF 2236 tarnavo Raseiniuose

PF 2243

PF 2248

PF 2348

PF 2356 Zolino

PF 2375

PF 2377PF 2378

PF 2380

PF 3433

PF 6239

PF 6241

PF Sauliai Gincaiciu m-kla

sasiuvinis GEK 9772

savanoriai PF 4748


Projektas „Pasakėčių svirnelis“

Projektas „Pasakėčių svirnelis“ vyko gimtojoje tautosakininko Simono Stanevičiaus sodyboje Kanopėnuose (Viduklės sen. Raseinių r.). Kūrybinių dirbtuvių pagalba supažindinome muziejaus lankytojus su lietuvių liaudies meno ir šiuolaikinės dailės charakteringais bruožais, tautosakos ir žemaičių etnografiniais ženklais.

Senieji kultūros aruodai suteikė šiandieniniam vartotojui dvasinę atgaivą, įvairioms amžiaus ir socialinėms lankytojų grupėms – kultūrinių, meninių inovacijų. Sodybos erdvėse kūrėme „gyvą muziejų“, kaip savitą relaksacinės terapijos formą, naudojome žaidimą ir meną.

Kultūros paveldo objektas unikalus sodybos kiemu, trobesiais, senąja klevų alėja, senuoju sodu. Sodybos svirne nuo 1986 metų eksponuojami T. S. Stanevičiaus gyvenimą ir kūrybą menantys daiktai ir etnografiniai rinkiniai, susiję su lietuvių tautos atgimimu, gimtosios kalbos puoselėjimu, žemaičių gyvenimo būdu ir Lietuvos gamta. Kūrybinio palikimo „SZESZES PASAKAS“ paliesti, sodybos svečiai kūrė naujas savitas istorijas. Projektinė veikla užfiksuota fotografijose ir kūrybinių dirbtuvių filmuotoje medžiagoje.

Meno kūrėjos statusą turinti dailininkė Ilona Daujotaitė-Janulienė ir restauratorius Rimantas Janulis (Kernavė), amatininkas medžio drožėjas Ričardas Ramanauskas (Raseiniai) ir medžio drožėja Vytė Naujokaitienė (Raseiniai) ir Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkų komanda Lina Vapsevičienė, Klemensas Krolys ir Gintarė Norkienė vedė atviras tapybos kiemo, grafikos kiemo ir skulptūros kiemo kūrybines dirbtuves. Projekte dalyvavo Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos moksleiviai, kaimo bendruomenės „Viduklė“ nariai, VšĮ Raseinių dienos centro „Vilties takas“ lankytojai, Raseinių Trečiojo amžiaus universiteto studentai (TAU senjorai) ir Raseinių meno mokyklos dailės klasės mokiniai. Prisijungė prie projekto įvairių visuomenės grupių žmonės, pavieniai turistai.

Meninę kūrinio formą sąlygojo meistro techninės galimybės. Vaizduotės užmojai atsispindi kalbinant drobę, molį ar medžio skulptūrą. Visos pasakėčios nutapytos ant drobių tapo šešiomis dekoratyviomis knygomis. Išsiaiškinus pasakėčios žanro specifiką, idėjos vaizdavimo būdus, su profesionalių menininkų pagalba buvo eskizuojama, tapomi etiudai; pritaikant augalų spaudavimą, etnografinius ženklų simbolius komponuojamos autorinės studijos. Dirbtuvėse atsiskleidė istorinių, akademinių meno žinių potyriminės veiklos rezultatai. Pasakėčių knygos puoš muziejaus ekspoziciją ir įamžins naujus kūrėjus. Tai Romena Antanavičienė (Kaimų bendruomenės „Viduklė“ narė), Vilma Dagilytė Mockienė (Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos dailės mokytoja), Virginija Zybartienė (Raseinių rajono švietimo centro, Trečiojo Amžiaus Universiteto (TAU) narė), Deimantė Bakutytė, Deimantė Judickaitė ir Greta Selvenytė (Raseinių meno mokyklos dailės klasės mokinės). Medžio drožinius paukščius kalbino ir amato mokinosi jaunieji vietos meistrai, o tapybos spalvomis juos dekoravo TAU senjorai. Raseinių dienos centro „Vilties takas“ lankytojai sukūrė kolektyvinį darbą ant medžio skiedros, iš šieno gamino skulptūras, ant akmenų paliko kaligrafinius ženklus, žaidė su augalų ir paukščių formomis, margino maišelius rudens gėrybių spaudais. Molio dirbinius gamino mažųjų rankos, lipdyti indus prisijungė senjorai (keramikos dirbtuvėse muziejuje); įdomūs buvo molio piešiniai, popierinės masės kaukės, spalvoti karpiniai. Menų dirbtuvėse projekto dalyviams įsiminė šiltas bendravimas ir žmonių dalijimasis kūrybine patirtimi. Kūrybinės parodos, individualūs meniniai užmojai, edukaciniai užsiėmimai muziejuje ir bendruomenėse rodo šio projekto tęstinumą. Įspūdingiausias šio projekto kūrinys – pasakėčios „Lapė ir juodvarnis“ medžio skulptūros kompozicija po atviru dangumi. Muziejus nori sukurti inovatyvų skulptūrų sodą ir apgyvendinti visą Simono Stanevičiaus literatūrinį palikimą.

Norime Raseinių kraštui suburti ir dovanoti naujus kūrėjus ir kūrinius, formuoti pasaulėžiūrą ir plėsti integracines kultūrines veiklas. Dėkojame Lietuvos kultūros tarybai ir Raseinių rajono savivaldybei parėmus muziejaus projektą. Kviečiame visus Raseinių krašto istorijos muziejuje lapkričio 30 d. 13 val. pamatyti „Pasakėčių svirnelio“ projektines veiklas.

Projekto vadovė RKIM dailininkė-muziejininkė Gintarė Norkienė


Virtuali paroda ,,Dygsnio magija“

Paslaptinguose audinių raštuose ir margaspalviuose siuviniuose – užkoduoti mūsų tautos simboliai ir tradicijos. Nuo senų senovės moterims rūpėjo puošti savo aplinką, kad ir kokiomis sunkiomis sąlygomis gyventų ir varginančiai dirbtų. Rankdarbiai pakylėdavo virš kasdienybės, sutaurindavo ir nuspalvindavo aplinką, įnešdavo išskirtinumo namams. Puošybą įtakojo gyvenamojo namo architektūra: maži langeliai, tamsios sienojų sienos, net išbalintos kalkėmis ar išklijuotos popieriumi, neišsklaidydavo prietemos. Todėl aplinkai puošti naudota daug baltos spalvos, puošiant langelius baltais popierių karpiniais, ryškiai raudonai ornamentuojant baltas staltieses, rankšluosčius, paklodes, pagalvių užvalkalų užgales ir kt. Keliantis į vienkiemius buitis modernėjo – gryčių langai didėjo, popieriaus karpinius imta keisti užuolaidomis. Nusistovėjo rankdarbių technika: diminis audimas, žičkų raštai, pinikai, peltakiavimas, siuvinėtas tinklas. Atsirado naujų namų puošybos detalių, neįprastų raštų. Buvo sekama dvaro pavyzdžiu, kuris gaudė Europos madų tendencijas, įtaką darė emigravimas ir kitataučių integravimasis į bendruomenę. Keičiantis baldams atsirado siuvinėti takeliai, pagalvėlės, apskritos staltiesėlės, užuolaidėlės, siuvinėti kilimėliai, puošti įvairiomis gėlių kompozicijomis, siužetais su gyvūnais: elniais, briedžiais, egzotiškais paukščiais. Plito siuvinėjimo pavyzdžių šablonai, vadinti „uzorais“. Modernas buvo labiau būdingas miestietiškajam rankdarbių klodui, o iš čia sklido į kaimą, turtingesnius ūkius. Tradicinių rankdarbių kaitą įtakojo mokyklos, spauda, įvairūs mokymai ir kursai būsimoms šeimininkėms, kur buvo mokoma ir dailiųjų darbų.

Tradicinio liaudies meno plėtotė priklausė ir nuo ekonominių, politinių pokyčių. Pavyzdžiui, sunkmečiai sąlygodavo pigesnes, paprastesnes formas, taip po II Pasaulinio karo vietoj siuvinėtų kilimų atsirado tapyba ant audinio. Tuo laikmečiu plito ir trafaretai siuvinėjimui kryželiu. Visai į užribį buvo išstumti sovietinei ideologijai priešiški religiniai motyvai, kokia forma jie bebūtų išreikšti – tapyti, siuvinėti ar drožinėti. Tradicijų suvokimas buvo iškreiptas tuometinės ideologijos. Susikūrusi Liaudies meno draugija būrė ir skatino ikikrikščioniškos liaudies kūrybos tradicijų tęsėjus. Tuo metu atsirado sąvoka „antimenas“, neatitinkantis sovietinės ideologijos kūrinys, galėjęs užtraukti ir baudžiamąją atsakomybę. Taip suklestėjo pusiau pogrindinis arba dar vadinamas „turgaus menas“, nes būtent per turgų plito įvairios tautodailės apraiškos, netelpančios į sovietinės ideologijos apibrėžtus rėmus. Į turgų iškeliavo ir taip vadintos „uzorninkės“ – siuvinėjimo šablonų gamintojos ir platintojos. Jų produkcija dar buvo populiari XX a. 8-ame dešimtmetyje, tad ne vienerius namus tuo laikmečiu papuošė pagal šablonus siuvinėtos staltiesės, takeliai, pagalvėlės, sienų kilimai.

Ieškant naujų rankdarbių formų iškyla grėsmė pamesti tradicijos ir estetikos pajautą, sugriauti raštų harmoniją, tad tikroji meistrystė yra gebėjimas perimti senąją tradiciją ir transformuoti ją pritaikant naujas technikas ir formas. Moterų rankdarbiuose liko iš šimtmečių glūdumos atkeliavę simboliai, ornamentika, spalvų deriniai, perduoti iš kartos į kartą ir tautodailininkų pritaikyti šiandienai.

Muziejaus etnografijos rinkinyje kaupiami ir saugomi XIX–XX a. audiniai bei siuviniai, drabužiai, papuošalai. Visa tai atspindi vietines audimo, siuvimo, siuvinėjimo tradicijas, aprangos madas. Didžiąją rinkinio dalį sudaro tekstilė – staltiesės, siuvinėti kampeliai, takeliai, užuolaidos, liturginiai drabužiai ir kiti apeigoms skirti siuviniai. Eksponatų skaitmeniniai vaizdai virtualioje parodoje, suteikia galimybę pamatyti mūsų krašto moterų kurtą grožio ir harmonijos pasaulį.

 

                                                                                      Muziejininkė Vita Tarvydienė

Fragmentas išsiuvinėtas pilnu dygsniu RKIM

Kampelis RKIM

Kamputis RKIM

Kilimėlio fragmentas. Siuvinėtos aguonos pilnu dygsniu RKIM

Lininės staltiesės fragmentas RKIM

Marškiniai. Siuvinėjimas adinuke peltakiavimu ir pilnu dygsniu RKIM

Marškinių puošyba rišelje siuvinėjimu  RKIM

Mišri siuvinėjimo technika RKIM

Nėrinys išsiuvinėtas augaliniu motyvu RKIM

Ovali servetėlė RKIM

Pagalvėlės užvalkalas RKIM

Pagalvėlės užvalkalas siuvinėtas pilnu dygsniu RKIM

Pailgas takelis RKIM

Pgalvėlės užvalkalas siuvinėtas rišelje RKIM

Pailgas takelis siuvinėtas rankomis RKIM

Prijuostės fragmentas RKIM

Rankšluostis. Siuvinėta kryželiu  RKIM

Raštas išsiuvinėtas kryželiu RKIM

Servetėlė. Siuvinėtas tinklas RKIM

Servetėlė RKIM

Servetėlės fragmentas. Siuvinėta peltakiavimu RKIM

Servetėlės gėlių motyvas RKIM

Siuvinėjimas ant tinklo RKIM

Siuvinėjimas ir apsiūtos aplikacijos RKIM copy

Siuvinėjimas kryželinis RKIM

Siuvinėjimas pilnu dygsniu. Našlaičių motyvas  RKIM

Siuvinėjimas rišelje RKIM

Siuvinėtas augalinis motyvas ir tekstas RKIM

Siuvinėta servetėlė RKIM

Siuvinėtas erškėtrožių vainikas ant tinklo RKIM

Siuvinėtas gėlyčių motyvas RKIM

Siuvinėtas rankšluosčio kraštas RKIM

Siuvinėta staltiesė RKIM

Siuvinėta užuolaida kryželiu lenciūgėliu RKIM

Siuvinėti ornamentai RKIM

Siuvinėtos tulpės ant tinklo RKIM

Siuvinėtos užuolaidos fragmentas RKIM

Siuvinėto užuolaidos fragmentas  RKIM

SPilno dygsnio suvinėjimas ant vilnos RKIM

Staltiesės fragmentas RKIM

Staltiesė siuvinėta pilnu dygsneliu RKIM

Staltiesė siuvinėta pilnu dygsniu šilkiniais siūlais  RKIM

Staltiesės kampo fragmentas siuvinėtas rišelje  RKIM

Stilizuotos gėlės RKIM

Stula. Siuvinėta pilnu dygsniu RKIM

Stula siuvinėta šilkiniais siūlais pilnu dygsniu RKIM

Takelio raštas siuvinėtas pilnu dygsniu metalizuotais siūlais RKIM

TIKĖJIMAS siuvinėta bažnytinė vėliava pilnu dygsniu RKIM

Tinklinė užuolaida RKIM

Užuolaidėlės fragmentas. Siuvinėta pilnu dygsniu RKIM