Pasandravio istorinis draustinis Maironio tėviškė

Daug mergaičių pakrančiais Dubysos,
Kaip lelijų, baltų ir aukštų;
Žydi veidu kaip putinas visos;
Gražesnių neišgirsi balsų.                                                                                                                                        

                                                                                                                                                                                   Maironis, 1895

Pasandravio istorinis draustinis (poeto Maironio (1862–1932) tėviškė)

Poeto Jono Mačiulio-Maironio tėviškė ir gimtinė – Pasandravio istorinis draustinis Pagojukų seniūnijoje, Pasandravio ir Bernotų kaimai, vietinių dažniausiai vadinami Pasandravys ir Bernotai, Raseinių krašto istorijos muziejaus struktūrinis padalinys. Draustinis yra sudėtinė Dubysos regioninio parko dalis. Puikūs Sandravos ir Luknės upelių vingiai, Dubysos slėniai tikriausiai ir įkvėpė poetą Maironį apdainuoti Gimtinę, jos išskirtinį grožį.

Maironio gimtinė Pasandravys. Su Pasandravio dvaru Maironio gyvenimas tiesiogiai buvo susijęs trumpai. Čia prabėgo tik keli poeto vaikystės metai, čia formavosi pirmieji gamtos ir pasaulio pažinimo įspūdžiai. Jo tėvai, paprašyti kaimyno bajoro Astrausko našlės paliko Bernotų ūkį prižiūrėti darbininkams, o patys apsigyveno Pasandravyje. Tai nebuvo sunku, nes Bernotai vienoj pusėj Luknės upelio, dvaro žemė – kitoj. 1862 m. lapkričio 2 d. Jonas Mačiulis čia ir gimė, o apie 1865 m., pasibaigus kontrakto laikui, Mačiuliai grįžo į Bernotus. Tačiau Maironio ryšiai su Pasandravio Astrauskais nenutrūko, jis ir toliau čia lankydavosi. Vyriausia bajoraitė Astrauskaitė buvo Maironio krikšto motina. Vasaromis Maironis eidavo į Pasandravį mokytis.

Pasandravio dvaro rūmai buvo nesudėtingo plano dviejų galų namas su priemene centre. Manoma, kad čia galėjo būti tik 5–6 gyvenamieji kambariai, taigi nuo pasiturinčio valstiečio trobos rūmai skyrėsi tik prieangį puošusiomis keturiomis kolonomis, klasicistiniais langų sandrikais ir karnizu. Manoma, kad rūmai statyti apie 1835 m., nes 1834 m. senasis pastatas sudegė. Kiemą prieš rūmus puošė didelis apvalus gėlynas – būdingiausias kiekvienos dvaro sodybos elementas. Deja, pačių dvaro rūmų neišliko, išliko tik pamatai (žmonės ypač mėgsta pabūti šioje vietoje–stebima, kad čia ypatinga ramybė, tiesiog norėtųsi prisėsti, žiūrėti į dangų ir vaizdiniuose išsinešti tos nepaprastos vietos aurą). Dvarvietėje išlikęs akmens mūro svirnas (pakinktinė, pavalkinė) kur buvo laikomi dvaro žirgai ir įspūdingo dydžio akmens mūro šulinys (atvykę lankytojai aikteli kokio jis dydžio, visi noriai atveria dangtelį pažiūrėti į vidų, vaikai „matuoja“ žingsniais ir stebisi jo dydžiu).

Bernotai. Maironio Tėvonija ir dabar akį traukia plotais, senuoju sodu, taip mėgtu Maironio, sode tebeauga pušis, menanti poeto jaunystę, „senele“ ledaine, teikusia buitinius patogumus. Maironio sesers sodyboje įkurtas muziejėlis. Sudegus tėvų namui Maironis, besimokydamas Kaune, dažnai atvažiuodavo į Bernotus, vaikščiodavo po pamėgtas vietas, keliaudavo pėsčiomis Dubysos atkrantėmis iki Betygalos. Ten, Betygalos Pilkalnio kapinėse palaidoti Maironio tėvai, o krikšto mama ilsisi prie Luknės upės esančiose 1863 m. sukilėlių kapinaitėse.

Poeto Maironio sesers Kotrynos gyvenamajame name įrengta ekspozicija. Pats etnografinis namas pristato medinės architektūros Raseinių krašte tradiciją. Dviejų galų troba, su lauko durimis ir trimis langais šoninėse sienose, galinėse – dviem. Įeinant į trobą patenkama į priemenę, iš kurios – į gerąjį kambarį dešinėje, į „kuknią“ (virtuvę) – kairėje ir kamarą – per vidurį. Gerasis kambarys pasitinka krosnimi, kuria buvo apšildoma patalpa. Priešais duris, tradiciškai šviesiausioje patalpos vietoje stovi ilgas stalas, staliaus darbo kėdės, virš jų ant sienos Paties Jono Mačiulio bei jo tėvų portretai. Netoli „gerojo kampo“ prie „šliobankės“ stovi stačiakampis stalelis, prie kurio, parvažiavęs į Bernotus, Maironis sėdėdavo ir rašydavo, bei jo paties iš medžio pasidaryta rašalinė. Giliausiai kambario gale už krosnies įkurdinta miegamoji zona. Čia priglaustos prie sienų stovi dvi neplačios lovos, gražiai paklotos, nėriniais papuoštais įsiuvais bei pakraštėliais, namuose austomis vilnonėmis lovatiesėmis užklotos. Tarpe lovų – apskritas stalelis, ant kurio pastatytas kryželis, padėti maldynėliai, rožinis – tarsi ką tik šeimininkų naudoti ir čia palikti. Iš prieangio įėjus į „kuknią“ dėmesys krypsta į pagrindinį, mieliausią ir šilčiausią objektą patalpoje – duonkepę krosnį. Virtuvėje gyventa – stovėjo stalas, suolai, kampe tarp langų – pakabinta laikrodžio spintelė, Švč. M. Marijos skulptūrėlė, po kitu langu – lovelė, užpečky sudėti įvairūs rakandai, naudoti valstiečio buityje. Kamaroje gi keletas etnografinių daiktų, ekspoziciniai stendai, pasakojantys Bernotų ir Maironio istoriją, stalelis, ant kurio padėta lankytojų įrašų laukianti atsiliepimų knyga – joje ne vienas garbingas autografas. Svarbu, kad Maironis taip mylimas kraštiečių: „gerąjį“ kambarį puošianti tekstilė: užuolaidėlės, staltiesės ir staltiesėlės, paklodės, pagalvių užvalkalai Raseinių tautodailininkų dovana. Šiltuoju metų sezonu sodybą puošia tautodailininkų parodos – šiaudinių sodų, paveikslų iš šiaudelių ir kt. – natūraliai įsiliejančios ir papildančios nuolatinę ekspoziciją. Čia vyksta poezijos skaitymai, maironiečių sambūriai, Mačiulių giminės, išsibarsčiusios Lietuvoje ir už Atlanto, susitikimai.

Sodybos tvartelyje eksponuojamas įspūdingas vienkinkis vežimaitis ir rogės. Atvėrus duris atrodo, kad tuoj bus kinkomas arkliukas ir vykstama svečiuosna.

1987 m., minint poeto 125-ąsias gimimo metines Pasandravį ir Bernotus sujungė Maironio ąžuolų takas, dabar čia žaliuoja 155 ąžuolai.

Prie Luknės, medžių paunksmėje – mažutis šaltinėlis, kurį ypač mėgo Maironis – eidavo pasisemti vandens arbatai, vienumoje skaitydavo ir rašydavo.

Nuo 1991 m. Pasandravio istoriname draustinyje „gyvena“ ir Lietuvos tautodailininkų-medžio skulptorių dovanoti kryžiai ir koplytstulpiai: senosiose kapinaitėse ir jų prieigose A. Baranausko ir E. Akulausko kryžius, R. Puškoriaus dvipusis koplytstulpis „Jėzus Nazarietis ir Marija Sopulingoji“, A. Urbšio „Dvylika apaštalų“; A. Česnulio koplytstulpis „Šv. Jurgis“ – Pasandravio dvarvietėje; Ąžuolų take – J. Grabausko koplytstulpis „Kristaus krikštas“, J. Dzvėgos ir K. Baranausko koplytstulpis „Šv. Florijonas“; prie tiltelio per Luknę – J. Tvardausko stogastulpis „Šv. Jonas Nepomukas“; netoli šaltinėlio – S. Karanausko ir A. Jurkaičio keturšonis stogastulpis „Šv. Jonas Nepomukas, Šv. Kazimieras, Šv. Cecilija, Šv. Jurgis“; K. Binkio kryžius; Bernotų sodyboje G. Dudaičio „Marija maloningoji“.

Pasandravio istoriniame draustinyje poeto Maironio tėviškėje vykdoma pažintinė edukacija, organizuojami literatūriniai renginiai, poeto jubiliejiniai minėjimai, teatro festivaliai, muzikos koncertai, parodos. Bernotuose – kiekvieną gegužės antradienį bendruomenė renkasi į gegužinių giedojimų vakarus (Mojavas), iškilmingai švenčiama Šv. Jono Nepomuko diena.

 


Ekskursijų vadovė 

Rita Paškauskienė
Tel. 8 611 06390

 

Atnaujinta: 2018-11-20