Notaro Jono Dikinio namas Raseiniuose. Europos paveldo dienos'25

Nedideli, dviejų-trijų aukštų mūriniai miesto namai tarpukario Lietuvoje buvo vienas iš svarbiausių valstybės, o kartu ir urbanistinės aplinkos modernėjimo ženklų. Ne tik verslininkai, tačiau ir aktyvūs įvairių profesijų specialistai imdavosi statyti namus, kuriuose buvo nuo 2 iki 8 atskirų butų.

Tradicinė tokio objekto schema: viename iš butų gyvena šeimininkas, o kiti – skirti nuomai. Kitais atvejais gyvenamojo namo dalis galėjo tapti savininko biuru. Būtent tokį pavyzdį matome notaro Jono Dikinio name Raseiniuose. 1900 m. gimęs J. Dikinis buvo aktyvus Lietuvos visuomeninis veikėjas. 1924 m. įstojo į Lietuvių tautininkų sąjungą, buvo Jaunosios Lietuvos organizacijos ir Šaulių sąjungos narys, 1928 m. apdovanotas Nepriklausomos Lietuvos dešimtmečio medaliu, 1931 m. – Šaulių žvaigžde, 1933 m. – ženklu „Jaunoji Lietuva“.

Leidimas namo statybai išduotas 1933 m. vasarą. Įdomu, kad projektą rengė ne tuometis apskrities inžinierius Petras Lelis, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo iš Apeliacinio skundo Raseinių Apylinkės Teismui, namo projektą parengė inžinierius, Vytauto Didžiojo universiteto absolventas Antanas Adomonis.

Architekto kūrybai būdinga tendencija fasado kompozicijai suteikti dinamiškumo. Siekiant šio tikslo name derinami lenkti bei statūs tūrių kampai, šviesiame fone išskiriami tamsūs langų apvadai. Kampinės namo dalys puošiamos juostiniais dekoro elementais, kurie primena Art Deco stilistikos baldų dizaino tendencijas.

Istorinėse nuotraukose matyti, kad iš pradžių buvo pastatytas tik dviejų aukštų namas. Vėliau iškilęs trečiasis aukštas atkartoja pirmųjų aukštų sprendimą bei tokiu būdu išlaiko pirminį kompozicijos charakterį. Lyginant su pirminiu vaizdu galima pastebėti tik supaprastintą, dekoratyvumą praradusį karnizą.

Tuo metu trijų aukštų name buvo įkurta notaro kontora, veikė vaikų darželis, name gyveno ir notaro Jono Dikinio šeima. Pokaryje pastate buvo įsikūrusios valstybinės įstaigos. Šiuo metu namas yra privati nuosavybė. Jame yra įsikūrusios kelios skirtingos įstaigos.

Šis pastatas – vos vienas iš kelių Raseinių mieste dalinai „išgyvenusių“ II pasaulinio karo bombardavimą. Kai kurie išlikę pastatai stipriai pakitę, dalis – santūriai stūkso miesto šurmulyje.

Šių metų Europos paveldo dienų’25, vyksiančių rugsėjo 18-26 dienomis, tema – „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“ – ragina pažvelgti į architektūrinius objektus ne tik kaip į istorijos liudytojus, bet ir kaip į ateities įkvėpėjus. Tai – puiki proga išgirsti asmenines istorijas, slypinčias už storų paveldo sienų: apie žmones, kurie kūrė, gyveno, dirbo ar tiesiog buvo šių vietų dalimi. Architektūrinio paveldo tema apima platų spektrą – nuo religinių, komercinių ir pramoninių pastatų funkcijų iki statinių, turinčių atminties ar simbolinę reikšmę.

Raseinių krašto istorijos muziejus kartu su VšĮ „Atrask Raseinius“ jungiasi prie šios akcijos. Jau visai netrukus kviesime raseiniškius drauge iš naujo atrasti ir pažinti išlikusią Raseinių miesto modernizmo architektūrą renginiuose „Langas į praeitį – modernūs Raseiniai“.

Šis pastatas vienas iš tų, kuriuos turės aplankyti orientacinio žaidimo dalyviai. Informaciją dėl žaidimo taisyklių ir būsimų renginių sekite mūsų svetainėje ir socialiniame tinkle Facebook.

Kilus klausimams, kreiptis tel. 0 428 51 191 arba el. p raseiniumuz@gmail.com

Tekstų autoriai – dr. V. Petrulis, Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkai

Fotografijos iš Raseinių krašto istorijos muziejaus archyvo. Šių dienų fotografijų autorius Sigitas Gudaitis, 2019 m.

Plačiau apie modernizmo architektūrą Raseiniuose:

Pirmoji Raseinių autobusų stotis. Europos paveldo dienos'25

Kino teatras „Romuva“ Raseiniuose. Europos paveldo dienos'25

Lietuvos banko Raseinių skyriaus rūmai. Europos paveldo dienos'25

Raseinių apskrities ligoninė. Europos paveldo dienos'25

Teisėjo Leono Vabalo namas Raseiniuose. Europos paveldo dienos‘25