Lietuvos banko Raseinių skyriaus rūmai. Europos paveldo dienos'25

Lietuvos banko Raseinių skyriaus rūmai pastatyti 1934 m., Vytauto Didžiojo ir tuometinėje Ančakių gatvės sankirtoje. Be abejonės, funkcionalizmo stiliumi pastatytas bankas tuo metu tapo svarbiausiu ir reprezentatyviausiu pastatu Raseiniuose. Jo projektuotojas – gerai Lietuvoje žinomas bankų architektas – Mykolas Songaila.

Jo, arba jo priežiūroje, suprojektuota daugybė banko pastatų Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Be jokios abejonės – pats pagrindinis ir garsiausias autoriaus kūrinys išlikęs iki dabar – Lietuvos banko rūmai Kaune, kurie pasižymėjo gana subtilia akademinės, klaisikinės architektūros interpretacija. Būtent kaunietiškąjį variantą galima laikyti kituose Lietuvos vietovėse kilusių bankų prototipu. Ne išimtis ir Raseinių banko pastatas, ganėtinai gerai atspindintis nacionalines tendencijas Lietuvoje.

Pirmas naujųjų Raseinių banko rūmų aukštas buvo skirtas operacijų salei bei kitoms bankinės paskirties patalpoms. Antrajame įkurti gyvenamieji butai – prabangus trijų miegamųjų banko valdytojo butas ir kuklios patalpos tarnaitei bei sargui. Statybomis rūpinosi tuometinis banko valdytojas Jonas Kuraitis.

Kalbant apie bankų pastatus reikia pabrėžti keletą aspektų. Pirmiausia, kaip ir minėta, jie buvo statomi remiantis klasikinės architektūros kompozicijos principais – kiek įmanoma išlaikoma simetrija, aiški įrėminanti kompozicija, bendras monumentalumo įvaizdis. Antra vertus, visi tokie pastatai, nors ir dalinasi bendru genotipu, tačiau gali būti skirstomi į keletą grupių. Pirma, tuos, kuriuose grynai dominuoja istoristinė maniera – tai yra gausu ir smulkesnių tradicinės architektūros elementų, kaip antai kapitelių, pabrėžti frontonai ir panašiai. Antra grupė – tai liberalesnis požiūris į architektūrinį orderį – kai kolonas keičia piliastrai jau neužbaigiami kapiteliais, bendra fasado kompozicija būna asketiška.

Raseinių bankas priklauso pirmajai grupei. Nepaisant to, jog pastatas yra kampinis gatvės atžvilgiu, į akis krinta griežta ir monumentali pagrindinio fasado kompozicija, kurios pagrindinė dedamoji – ant improvizuoto stilobato (dabartiniame vaizde pastarojo beveik nesimato, nes pakilo bendras gatvės lygis) suręstas beveik klasikinis graikiškos architektūros orderis.

Puskolonės apipavidalintos dorėniniais kapiteliais, o virš jų – antablementas turintis visas tris kompozicinės sistemos dalis – frizą, architravą ir karnizą. Dar virš jų, vietoj frontono – improvizuotas atiko motyvas. Visų šių architektūros orderio elementų panaudojimas banko pastatą daro vieną konservatyvesnių, jei lyginsime nacionalinį kontekstą.

Vienas įdomesnių istorinių faktų yra tas, kad pastatas II pasaulinio karo metais buvo nemenkai apgriautas sprogus sviediniui, tačiau pokariu atstatytas. Pirmame aukšte buvo atkurta bankinių operacijų salė, antrame – įkurti darbuotojų kabinetai. Šio įvykio vertę didina ir tai, jog net ir vakarų Europoje pokariu vyko aršios paveldo specialistų ir kitų suinteresuotų agentų diskusijos dėl sugriautų pastatų atstatymo – ko pasekoje ne visi miestai ar vertingi pastatai buvo atstatyti.

Nors negalima sulyginti mastelių, bet Varšuvos senamiesčio atstatymo faktas buvo įvertintas UNESCO kaip žmogiškumo triumfo prieš karo žiaurumus simbolis. Raseiniai karo metu taip pat buvo praktiškai visiškai sugriauti, todėl vieno iš monumentaliausių pastatų atstatymas bent iš dalies leido išlaikyti architektūrinę tapatybę. 2013 metais Lietuvos banko Raseinių skyriaus rūmai įtraukti į Kultūros vertybių registrą ir yra saugomi valstybės. Šiuo metu banko rūmų pastate yra įsikūrę kelių įstaigų skyriai.

Lietuvos banko Raseinių skyriaus rūmai – vienas iš kelių pastatų mieste dalinai „išgyvenusių“ II pasaulinio karo bombardavimą. Kai kurie išlikę pastatai stipriai pakitę, dalis – santūriai stūkso miesto šurmulyje.

Šių metų Europos paveldo dienų’25, vyksiančių rugsėjo 18-26 dienomis, tema – „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“ – ragina pažvelgti į architektūrinius objektus ne tik kaip į istorijos liudytojus, bet ir kaip į ateities įkvėpėjus. Tai – puiki proga išgirsti asmenines istorijas, slypinčias už storų paveldo sienų: apie žmones, kurie kūrė, gyveno, dirbo ar tiesiog buvo šių vietų dalimi. Architektūrinio paveldo tema apima platų spektrą – nuo religinių, komercinių ir pramoninių pastatų funkcijų iki statinių, turinčių atminties ar simbolinę reikšmę.

Raseinių krašto istorijos muziejus kartu su VšĮ „Atrask Raseinius“ jungiasi prie šios akcijos. Jau visai netrukus kviesime raseiniškius drauge iš naujo atrasti ir pažinti išlikusią Raseinių miesto modernizmo architektūrą renginiuose „Langas į praeitį – modernūs Raseiniai“.

Šis pastatas vienas iš tų, kuriuos turės aplankyti orientacinio žaidimo dalyviai. Informaciją dėl žaidimo taisyklių ir būsimų renginių sekite mūsų svetainėje ir socialiniame tinkle Facebook.

Kilus klausimams, kreiptis tel. 0 428 51 191 arba el. p raseiniumuz@gmail.com

Tekstų autoriai – dr. K. Rudokas, Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkai

Fotografijos iš Raseinių krašto istorijos muziejaus archyvo. Šių dienų fotografijų autorius Sigitas Gudaitis, 2019 m.

Plačiau apie modernizmo architektūrą Raseiniuose:

Pirmoji Raseinių autobusų stotis. Europos paveldo dienos'25

Kino teatras „Romuva“ Raseiniuose. Europos paveldo dienos'25

Notaro Jono Dikinio namas Raseiniuose. Europos paveldo dienos'25

Raseinių apskrities ligoninė. Europos paveldo dienos'25

Teisėjo Leono Vabalo namas Raseiniuose. Europos paveldo dienos‘25