1831 m. sukilėliai Raseiniuose

Prieš 190 metų Lietuvoje įsiliepsnojo sukilimas prieš Rusijos imperiją. Per 1830–1831 m. sukilimo laikotarpį (nepilnus 8 mėnesius – nuo kovo 25 d. iki spalio 13 d.) čia vyko sukilėlių ir Rusijos reguliariosios kariuomenės susidūrimai. 

            Sukilimo veiksmai prieš caro valdžią prasidėjo 1831 m. kovo 25 dieną Raseinių apskrityje. Tą pačią dieną neramumai apėmė didžiąją dalį apskrities, kai Raseinių slaptojo apskrities komiteto nariai suorganizavo dvarų žmones, apsiginklavusius medžiokliniais šautuvais, kardais, ietimis ir dalgiais. Rekrutų surinkimo dieną, kovo 26 d., sukilėlių būriai, vadovaujami bajorų: Benedikto Dobroslavo Kalinovskio, Sucharževskio ir Juliaus Gruževskio užėmė Raseinių miestą, nuginklavo 60 atsargos kareivių komandą, suėmė caro valdžiai ištikimus pareigūnus.

            Kovo 28 d. malšinti sukilimą Raseiniuose iš Kauno buvo pasiųstas Rusijos kariuomenės pulkininko T. Bartolomėjaus dalinys. Ties Ariogala sukilėliai bandė sutrukdyti Rusijos kariams keltis per Dubysą, tačiau nesėkmingai. Po poros dienų T. Bartolomiejus jau šeimininkavo Raseiniuose. Sukilėliams nuolat puldinėjant miestą, pulkininko T. Bartolomiejaus kariai neatlaikė maištininkų atakos ir balandžio 8 d. Jurbarko keliu pasitraukė iš miesto. Antrą kartą sukilėlių užimtas miestas tapo atspariausiu sukilimo židiniu Žemaitijoje. Sukilėliams vadovavo energingas ir atkaklus Raseinių pavieto bajorų maršalka Ezechelis Stanevičius. E. Stanevičius – 1831 metų sukilimo Raseinių apskrities komiteto vadas, Žemaitijos centrinės sukilėlių vyriausybės pirmininkas. 

            Birželio pradžioje į Lietuvą įžengė sukilusios Lenkijos Karalystės reguliariosios kariuomenės korpusas, vadovaujamas divizijos generolo Antano Gelgaudo. Netrukus jis buvo patvirtintas vyriausiuoju sukilėlių kariuomenės vadu Lietuvoje. Birželio 11 d. pradėjo veikti laikinoji centrinė sukilėlių vyriausybė. Liepos 2 d. Raseinių dominikonų vienuolyne įvyko paskutinis šios vyriausybės posėdis. Posėdyje nuspręsta vyriausybės spaustuvę perduoti saugoti dominikonų vienuolynui, o patiems prisijungti prie jau pasitraukusios iš miesto A. Gelgaudo kariuomenės. Liepos 6 d. Raseiniuose vėl šeimininkavo rusų valdininkai. 

            Sukilimo metu Raseiniuose lankėsi ir drąsa bei ryžtingumu pagarsėjusi grafaitė Emilija Pliaterytė. 1831 m. gegužės 15 d. ji dalyvavo sukilimo vadų pasitarime grafo Karolio Zaluskio įkurtoje karo stovykloje Daugodų kaime, netoli Raseinių. Šiame pasitarime buvo nutarta tęsti kovą, pasidalijus į mažesnius padalinius. Emilija gavo užduotį vadovauti sukilėlių būriui užimant Ukmergę. Birželio 28 d., po nesėkmingo Kauno gynimo, Emilija su sukilėliais atsitraukė į Raseinius, o liepos 8 d. jau dalyvavo mūšyje dėl Šiaulių.

            Liepos viduryje priešo persekiojami Raseinių sukilėlių būreliai apsistojo Tauragės apylinkių miškuose. Pradėti partizaninį karą buvo sunku, todėl jie vengė susidūrimų. Sukilėliai dažniausiai apsiribojo rekrutų išlaisvinimu. 1831 m. rudenį E. Stanevičius su paskutiniais sukilėlių daliniais paliko Žemaitiją, pasitraukdamas per Prūsijos Karalystę į Prancūziją. Jis aktyviai dalyvavo lietuvių emigrantų kultūrinėje veikloje. 

            Sukilimas Raseinių miestui ir jo gyventojams padarė nuostolių, tačiau nesustabdė tolesnio jo augimo. Knygoje „ per Raseinių kraštą“ Jonas Brigys pažymi „Tai buvo dar vienas ryškus ir įsimenantis Raseinių istorijos puslapis, nes būtent čia pirmą kartą Žemaitijoje 1831 m. buvo pakelta sukilimo vėliava“.

---

           2021 m. gegužės 29 d. karybos paveldo klubas „Kauno pavieto Laisvieji šauliai“ pristatys istorinę rekonstrukciją „1831 m. sukilėliai Raseiniuose“. Renginio vieta prie Dominikonų vienuolyno Raseiniuose, Dominikonų g. Maloniai kviečiame visus besidominčius krašto istorija į išskirtinį renginį.