Paroda „Eimunto Nekrošiaus spektaklių žemėlapiai“ atvyksta į Raseinius

Kovo 5-ąją, 16.30 val. kviečiame į Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus skyriaus „Meno fortas“ parodos „Eimunto Nekrošiaus spektaklių žemėlapiai“ atidarymą bei knygos „Eimuntas Nekrošius. Užrašai“ pristatymą. Pristatyme dalyvaus knygos sudarytoja, teatrologė Rasa Vasinauskaitė.

Išskirtinėje ir unikalioje ekspozicijoje pristatomos spektaklių scenų išklotinės – ant didelių, kartais iš kelių dalių suklijuotų lapų ar net teatrinių plakatų paties režisieriaus ir jo kūrybinių bendradarbių kurti „žemėlapiai“, vėliau tapę spektaklių struktūromis.

Tai jau ketvirtasis „Meno forto“ sugrįžimas į Raseinius – šįkart su knyga ir paroda, atskleidžiančiomis pačią spektaklių atsiradimo pradžią.

Ekspozicijoje – režisieriaus Eimunto Nekrošius užrašai, eskizai, spektaklių schemos ir lentelės, kurių autoriai – pats kūrėjas ir jo bendraminčiai: Nadežda Gultiajeva, asistentai Romas Treinys ir Tauras Čižas. Lankytojai taip pat išvys autentiškus operų klavyrus, naudotus ruošiantis repeticijoms. Tai savotiški režisieriaus „namų darbai“, kurių žiūrovai niekada nematė.

Ši paroda – tarsi praėjusiais metais išleistos knygos „Eimuntas Nekrošius. Užrašai“ loginis tęsinys. „Šis leidinys suteikia galimybę pabūti ten, kur retas menininkas įsileidžia – sumanymų virtuvėje, tiksliau, pačioje sceninių sprendimų ir sugalvojimų, teatrinio melo kūrimo pradžioje, kai mintis dar tik apsėda, bet kartu jau rodo tolesnį kelią. Ir pastebėti, kad kuo toliau, tuo labiau šie užrašai darosi detalesni, gilesni, o papildyti piešiniais ir nuorodomis virsta besiskleidžiančiu sceniniu pastatymu“, – sako knygos sudarytoja, teatrologė Rasa Vasinauskaitė.

„Meno forto“ vadovo Audriaus Jankausko teigimu, knyga „Eimuntas Nekrošius. Užrašai“ leidžia „prisiliesti prie pirmapradžio režisūrinių minčių šaltinio, kurios nebūtinai visos buvo realizuotos, tačiau neabejotinai turėjo įtakos kuriant spektaklius“. O paroda „Eimunto Nekrošiaus spektaklių žemėlapiai“ – tai dar vienas autentiškas dokumentinis fiksavimas, pasakojantis apie pastatymų struktūros gimimą: nuo pirmųjų idėjų iki spektaklio stuburo sukūrimo.

„Eimunto Nekrošiaus spektaklių žemėlapiuose“ parodos lankytojai galės atsekti gerai žinomų ir nematytų spektaklių, pavyzdžiui, „Tuoktuvės“, „Cinkas“, „Dieviškoji komedija“, „Otelas“, „Kaligula“, „Faustas“, „Idiotas“, „Valkirija“, „Makbetas“, „Pradžia. K. Donelaitis. Metai“, „Hamletas“ ir kitų, kūrimo eigą, žiūrovai atras netikėtų detalių, į spektaklius neįtrauktų, bet „žemėlapiuose“ užfiksuotų scenų.

Paroda „Eimunto Nekrošiaus spektaklių žemėlapiai“ muziejuje veiks iki 2026 m. gegužės 5 d.