Švęskime Nepriklausomybės atkūrimo dieną muziejuje

Negi įmanoma parašyti tą jausmą, kurį patyrė mūsų didžiuma čia, salėje, tūkstančiai Lietuvoje ir toli nuo gimtinės, 

net už Atlanto kantriai ir atkakliai neleidę užgesti Nepriklausomos Tėvynės vilčiai. 

Regis, Valstybės džiaugsmą matė ir girdėjo netgi tie, kurie Vasario šešioliktosios varpu skambindami žuvo Laisvės kankiniais miškuose, lageriuose, prie Laptevų ar KGB rūsiuose… 

Mes Kovo 11-ąją savo balsu ir parašu tik patvirtinome Jų iškovojimą, siekį ir troškimą.

 

Romualda Hofertienė, 2010 m.

 

ROMUALDA HOFERTIENĖ (1941–2017)

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė

 

Romualda Hofertienė – viena iš vienuolikos moterų parlamento narių, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarių, 1990 m. kovo 11-ąją Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje balsavusių už Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, ir vienintelė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatė moteris, išrinkta Klaipėdos miesto rinkėjų.

Būsimoji Lietuvos parlamento narė ir signatarė Romualda Hofertienė (Jociutė) gimė Antrojo pasaulinio karo metais, 1941 m. spalio 25 d., Girkalnio miestelyje, Raseinių rajone, Izidoriaus Jociaus ir Monikos Jocienės (Survilaitės) šeimoje. Gausioje šeimoje dar augo du sūnūs ir dvi dukros. Romualda buvo jauniausias vaikas šeimoje. Tragiški okupacijų ir karo metai skausmingai sužlugdė Jocių šeimą. 1940–1941 m. su sovietais kolaboravęs tėvas Izidorius Jocius nuo 1941 m. birželio mėn. slapstėsi ir apleido šeimą. Motina išsiskyrė su vyru ir viena užaugino penkis vaikus.

Viename iš interviu politikės ir parlamento narės karjeros pasirinkimą Romualda Hofertienė grindė jos gyvenime sėkmingai susiklosčiusiomis aplinkybėmis ir savo pačios planingu ėjimu šio tikslo link. Romualda visada vertino svarbų motinos autoritetą jos gyvenime, motinos įskiepytas moralines vertybes, tapusias Romualdai tvirtu gyvenimo pagrindu, o pasirinkus politikės kelią – jos veiklos ir atliktų darbų orientyru.

Iki lemtingųjų 1988–1990-ųjų, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio metų, Romualda gyveno Klaipėdoje ir dirbo „Trinyčių“ fabrike, studijavo Kauno politechnikos instituto Lengvosios pramonės fakultete, vėliau Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. Čia neakivaizdiniu būdu įgijo matematikos mokytojo specialybę. 1965 m. grįžo į gimtąjį Girkalnį, 1965–1977 m. mokytojavo Girkalnio vidurinėje mokykloje ir Viduklės vidurinėje mokykloje. 1965 m. susituokė su Mykolu Hofertu, veterinarijos gydytoju. 1968 m. gimė dukra Renata, deja, po pusės metų mergaitė mirė. 1971 m. gimė dukra Nomeda. Viduklėje Romualda susipažino su čia atkeltu bažnyčios klebonu Alfonsu Svarinsku – ypatinga asmenybe, kunigu, perėjusiu du Gulagus, ir kaip vėliau likimas suves – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1976 m. išsiskyrusi su vyru, nuo 1977 m. Romualda su dukra Nomeda gyveno Klaipėdoje. 13 metų, 1977–1990 m., Romualda dirbo matematikos mokytoja Klaipėdos 22-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Klaipėdos Vėtrungės gimnazija). Papildomai dirbo socialinį darbą su vaikais, linkusiais į nusikaltimus. 1988 metais Klaipėdoje susikūrus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio grupei, Romualda Hofertienė įkūrė Klaipėdos mokytojų sąjūdį, Klaipėdos miesto moterų sąjūdį, 1988 m. spalio 22–23 d. buvo Klaipėdos Sąjūdžio delegatė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime. 1989 m. spalio 1 d. išrenkama į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Klaipėdos skyriaus tarybą. 1989 m. gruodžio 26 d. kartu su Eugenijumi Gentvilu, Petru Giniotu, Juozu Karveliu, Stasiu Malkevičiumi, Liudviku Narcizu Rasimavičiumi, Vytautu Plečkaičiu, Alfonsu Žaliu Klaipėdos Sąjūdžio tarybos posėdyje patvirtinta Sąjūdžio kandidate rinkimuose į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą.

Jau pirmajame rinkimų ture 1990 m. vasario 24 d. Bandužių rinkimų apygardoje Nr. 44 Romualda Hofertienė nugalėjo likusius tris konkurentus ir buvo išrinkta į Lietuvos parlamentą. 1990 m. kovo 11-osios vakarą Romualda Hofertienė balsavo už Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą „Dėl Lietuvos valstybės atstatymo“. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje Romualda Hofertienė dirbo nuolatinėje Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje (iki 1991 m. gruodžio mėn.), vėliau iki kadencijos pabaigos – Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijoje. Priklausė Jungtinei Sąjūdžio frakcijai. Dirbdama Lietuvos Respublikos Seime 1992–1996 ir 1996–2000 metais, Romualda Hofertienė gilinosi į švietimo, mokslo ir kultūros klausimus. Būdama aktyvi moralios politikos šalininkė, Romualda Hofertienė buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo geros valios misijos nare ir misijos vadove (1994 m.), kartu su kitais Seimo nariais aktyviai palaikė Čečėnijos išsivadavimo kovą, buvo Parlamentinių ryšių su Tibetu grupės pirmininkė (nuo 1997 m.). Visą aktyvios politinės karjeros laiką Romualda Hofertienė buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė, 1993 m. gegužės 1 d. buvo steigiamosios Tėvynės Sąjungos konferencijos delegatė, o 2004–2012 m. – šios partijos senjorų klubo pirmininkė.

Dirbdama politinį darbą Romualda Hofertienė neatitrūko ir nuo Lietuvos mokyklos, mokytojų ir mokinių reikalų. Beveik aštuonerius metus, 1992–2000 metais, ji buvo Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė, redagavo pedagogams skirtą mėnraštį „Lietuvos mokytojas“.

Parodoje, skirtoje Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės Romualdos Hofertienės 80-osioms gimimo metinėms paminėti, vizualiniu pasakojimu pristatytas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės gyvenimo kelias, šeimos ir giminės istorija, profesinė – matematikos mokytojos – karjera, įsitraukimas į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą 1988–1990 m., parlamentinė veikla Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje 1990–1992 m. ir Lietuvos Respublikos Seime 1992–1996 ir 1996–2000 metais.

Parodoje eksponuojamos nuotraukos ir dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyve. Parodoje pirmą kartą eksponuojamos Romualdos Hofertienės šeimos nuotraukos, saugomos jos dukros Nomedos Hofertaitės asmeniniame archyve. Taip pat parodoje eksponuojamos nuotraukos iš Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Vytauto Plečkaičio asmeninio archyvo. 

Fotografijų autoriai: Jonas Česnavičius, Romualdas Damulis, Nomeda Hofertaitė, Vladimiras Gulevičius, Jonas Ivaškevičius, Vilius Jasinevičius, Jonas Juknevičius, Viktoras Kapočius, Juozas Kazlauskas, Nina Leventhal (UNESCO), Paulius Lileikis, Gintaras Mačiulis, Arturo Mari (L‘Osservatore Romano), Algirdas Sabaliauskas, Arvydas Stubra, Romualdas Šuika, Kęstutis Vanagas. Parodos rengėjai širdingai dėkoja visiems už pagalbą rengiant šią parodą, ypač signatarės Romualdos Hofertienės dukrai Nomedai Hofertaitei, dėmesingai atrinkusiai nuotraukas iš šeimos archyvo.

 

Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.

Parodos koncepcijos ir tekstų autorius Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius Andrius Petrulevičius, maketo dizainerė Neringa Motiejūnaitė-Lilienė, tekstų redaktorė Gražina Belickienė ir Jurgita Kelpšienė.

 

Parodos partneriai:

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Lietuvos Respublikos Seimo archyvas

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus 

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas