Paroda „KAZIMIERAS MOTIEKA – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras“

Paroda KAZIMIERAS MOTIEKA – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

Ši paroda skiriama vienam iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio lyderių, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatui ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojui, advokatui Kazimierui Motiekai. Dėl reikšmingo indėlio atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę, bendražygių vertinto Kazimiero darbštumo ir kompetencijos, tvirtos valios ir ryžto, drąsos sakyti tiesą ir konstruktyvaus politinio rezultato siekimo Kazimieras Motieka laikomas viena iš labiausiai nusipelniusių istorinių asmenybių dabartinėje Lietuvoje.

Kazimieras Motieka gimė 1929 m. lapkričio 12 d. Kaune, Lietuvos Respublikos karininko Vlado Motiekos ir Vandos Motiekienės (Rimkevičiūtės) šeimoje. Kazimieras buvo vyriausias vaikas šeimoje, kartu augo dukra Lakštutė ir sūnus Vidmantas. Lietuvos Respublikos karininko Vlado Motiekos profesinė karjera, vėliau Lietuvos okupacijos lėmė, kad Kazimieras mokėsi net septyniose Lietuvos mokyklose – Aukštosios Panemunės pradinėje mokykloje Kaune, Ukmergės pradinėje mokykloje, Kauno jėzuitų pradinėje mokykloje, Vilniaus 1-ojoje berniukų gimnazijoje, Kauno berniukų progimnazijoje, Krakių (Kėdainių r.) progimnazijoje, Vilniaus suaugusiųjų gimnazijoje. Dažnas mokyklų keitimas nepakenkė mokymosi rezultatams. Gimnaziją Kazimieras baigė gerais matematikos, fizikos, chemijos pažymiais, jį domino techniniai dalykai. Tačiau sveikatos problemos nulėmė, kad 1949 m. jis įstojo Vilniaus valstybinio universiteto Teisės fakultetą, kurį baigė 1954 m. raudonu diplomu. Paties Kazimiero žodžiais tariant, „teisininkų šeimoje nebuvo. Tik senelis caro laikais Panevėžyje turėjo parduotuvę ir visi žmonės, kurie norėjo parašyti prašymus, pareiškimus į teismą ar kitas institucijas, eidavo pas jį pagalbos.“

1954–1961 m. K. Motieka dirbo Lietuvos SSR prokuratūroje: Vilniaus miesto prokuratūros tardytoju, ypač svarbių bylų tardytoju, Tardymo skyriaus viršininku, prokuroru. 1961–1990 m. jis buvo Lietuvos advokatūros advokatas Klaipėdos juridinėje konsultacijoje, Varėnos juridinėje konsultacijoje, Vilniaus miesto pirmojoje advokatų juridinėje konsultacijoje. Išgarsėjo, kai 1961–1962 m. teisme gynė kunigą Bronislovą Burneikį ano meto rezonansinėje byloje dėl Klaipėdos Marijos Taikos karalienės bažnyčios statybų. Už principingą laikyseną tą kartą Kazimieras Motieka buvo pašalintas iš komunistų partijos, laikinai neteko darbo, tačiau kartu įrodė, kad net tais gūdžiais laikais Lietuvoje, yra teisininkų, kurie, pasak Vytauto Landsbergio, „sovietiniame valdiškame „teisme“ gynė teisingumą, gynė režimo priešus – kunigus – nuo sovietų valdžios, trukdė tai valdžiai“.

Atgimimo metais Kazimieras Motieka anksti įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą. 1988 m. birželio 29 d. Vilniaus pirmojoje juridinėje konsultacijoje jis įkūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio teisinę rėmimo grupę, 1988 m. rugsėjo 15 d. tapo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Vilniaus tarybos nariu. 1988 m. spalio 22–23 d. Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime jis išrinktas į 35 narių Sąjūdžio Seimo tarybą ir buvo vienintelis teisininkas joje. 1989 m. buvo išrinktas į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą ir Sovietų Sąjungos liaudies deputatų suvažiavimą delegatu nuo Lietuvos. SSRS Aukščiausiojoje Taryboje jis dirbo valstybinėje komisijoje, kuri politiškai vertino SSRS ir Vokietijos 1939 m. nepuolimo sutartį ir jos slaptuosius protokolus. 1989 m. gruodžio 22 d. suvažiavime pasakyta drąsi Kazimiero Motiekos kalba, kuria reikalaujama nepriklausomybės Lietuvai, sukrėtė visą suvažiavimą. Jaunystės metais buvęs sportininkas, sportinio šaudymo sporto meistras, Sąjūdžio metais Kazimieras Motieka įsitraukė į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo veiklą, buvo šio komiteto viceprezidentas; Olimpinės chartijos išmanymas padėjo parengti Lietuvai reikalingus teisinius dokumentus.

1990–1992 m. Kazimieras Motieka atsidėjo profesionalaus politiko, parlamentaro karjerai. 1990 m. vasario 24 d. vykusiuose pirmuosiuose laisvuose ir demokratiniuose rinkimuose į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą K. Motieka buvo išrinktas Raseinių rinkimų apygardoje Nr. 84. 1990 m. kovo 11 d. jis balsavo už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą. 1990 m. kovo 11-ąją, būdamas 60 metų amžiaus, jis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotoju, tapo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariu.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje K. Motieka apsiėmė nemenką pareigų naštą, buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pilietybės komisijos pirmininkas, Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti narys, Politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo deryboms su SSRS komisijos narys, Politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo deryboms su SSRS specializuotos parlamentinės–vyriausybinės ekspertų grupės narys, Piliečių teisių ekspertų grupės vadovas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Malonės komisijos pirmininkas, Valstybinės komisijos SSRS ginkluotųjų pajėgų nusikaltimams, padarytiems 1991 m. sausio 11–13 d. ir toliau tebedaromiems Lietuvoje, pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos komisijos 1991 m. sausio 13 d. A. Šimėno dingimo aplinkybėms išsiaiškinti pirmininkas; Sovietų Sąjungos agresijos dienomis – Aukščiausiosios Tarybos rūmų apsaugos komendantas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos laikinosios tyrimo komisijos Sovietų Sąjungos KGB veiklai Lietuvoje ištirti pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos laikinosios komisijos Konstitucijos projektui parengti narys. Įdomus, detektyvo istoriją primenantis, o kartu Kazimiero Motiekos drąsą liudijęs epizodas – istorija apie Sovietų Sąjungos agresijos dienomis 1991 m. sausio mėn. Kazimiero Motiekos ir Mečio Laurinkaus Kaune pas Kauno arkivyskupą, kardinolą Vincentą Sladkevičių paslėptą Kovo 11-osios Aktą.

Apie pasirinktą parlamentaro darbą Kazimieras Motieka yra sakęs: „Aukščiausiosios Tarybos nariu tapau laimėjęs rinkimus. O apskritai pasukti į politiką mane paskatino laisvės siekis, noras, kad Lietuva taptų nepriklausoma valstybe. Kitokių tikslų neturėjau. Supratau, kad yra tribūna ir galimybė ja pasinaudoti. Tai ir buvo pagrindinis dalykas, kodėl sutikau kandidatuoti rinkimuose. Galvojau: „Kiek čia galima tylėti? Reikia kalbėti ir tai daryti kuo atviriau.“ Pasibaigus Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kadencijai, Kazimieras Motieka kandidatavo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose 1992 m., tačiau išrinktas nebuvo.

Nuo 1993 m. Kazimieras Motieka grįžo prie profesinės veiklos – advokato darbo, įkūrė ir vadovavo privačiai advokatų kontorai. Kazimiero Motiekos profesinė advokato darbo patirtis ir autoritetas tarp kolegų lėmė, kad 1999 m. gegužės 21 d. jis buvo išrinktas Lietuvos advokatų tarybos pirmininku. Šias pareigas jis ėjo 1999–2002 metais. Nuo 2003 m. – advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ vyresnysis partneris. Kazimieras Motieka aktyviai dalyvavo Lietuvos visuomeniniame gyvenime – profesinėje, sporto, akademinėje bendruomenėje. Jam visada rūpėjo jaunimas, teisės studentai. Advokatų kontora „Motieka ir Audzevičius“ įsteigė vardines stipendijas teisės studijų pirmakursiams studentams. Pats K. Motieka važiuodavo jų įteikti.

Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengta paroda vaizdiniu pasakojimu pristato Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kazimiero Motiekos gyvenimo kelią, jo giminės ir šeimos istoriją, jaunystės metus, teisės studijas Vilniaus universitete, profesinę advokato veiklą, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir parlamentinio darbo Aukščiausiojoje Taryboje metus, reikšmingas visuomenines pareigas Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete, vadovavimą Vilniaus universiteto tarybai ir kita.

Parodoje eksponuojamos nuotraukos yra saugomos advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyve, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Lietuvos valstybės naujajame archyve, Antano Buračo, Kazimiero Motiekos, Justo Vinco Paleckio asmeniniuose archyvuose. Daugelis šių nuotraukų eksponuojamos pirmą kartą. Nuotraukų autoriai: Džoja Gunda Barysaitė, Romualdas Damulis, Larisa Dmuchovskaja, Vytautas Gutauskas, Vladimiras Gulevičius, Chipas Hires‘as, Vilius Jasinevičius, Jonas Juknevičius, Aleksandras Juozapaitis, Romualdas Jurgaitis, Viktoras Kapočius, Juozas Kazlauskas, Paulius Lileikis, Gintaras Mačiulis, Valdas Malinauskas, Vidas Naujikas, Albertas Petronis, Andrius Petrulevičius, Domantas Pipas, V. Puškinas, Olga Posaškova, Algirdas Sabaliauskas, Kęstutis Svėrys, Gediminas Talutis, Lina Žilytė, Algimantas Žižiūnas.

Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. Parodos ir tekstų autorius Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius Andrius Petrulevičius, redaktorės Jolanta Laurinaitienė, Dainora Mozerė, dizaineris Tomas Rastenis.

Parodos partneriai:

Advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Lietuvos Respublikos Seimo archyvas

Lietuvos valstybės naujasis archyvas