Kviečiame

 Į Raseinių krašto žmonių santalką „Atgijo širdys. Prigijo...“,

skirtą Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir pirmojo Sąjūdžio mitingo Raseinių rajone 30-čiui.

Renginys vyks rugpjūčio 26 d. 17 val. Maironio gimtinėje Pasandravyje.

Susirinkime ir pažvelkime  į praeities įvykius, sprendimus iš trijų dešimčių metų perspektyvos.

Dalyvausime mes, Raseinių krašto žmonės, ir Sąjūdžio pradininkai (Arvydas Juozaitis, Rimantas Šagždavičius, Antanas Kliunka ir kt.), Raseinių r. savivaldybės atstovai, muziejininkai.

Dainuos Raseinių kultūros centro mišrus choras „Šatrija“, (vadovas Gražvydas Jegnoras).

Norinčius ir galinčius į Maironio gimtinę atvažiuoti dviračiais, kviečame į dviračių žygį

„Už Sąjūdį, už Lietuvą“ (18 km).

Pradžia – rugpjūčio 26 d. 16 val. nuo „Žemaičio“ paminklo Raseinių miesto centre.

Dviračių žygio dalyvius prašome registruotis tel. (8 428) 51 191 arba e-paštu raseiniumuz@gmail.com

Autobusas nemokamai keleivius į renginį veš rugpjūčio 26 d. 16 val. nuo autobusų stoties.

Grįžimas į Raseinius iš Pasandravio planuojamas apie 19 val.

 

Kur „atgyja širdys“?...

 

Maironio gimtinėje Pasandravyje visada nuostabiai gražu. Net ir lietui lyjant. Jis švelniai merkė nuo priešpiečių iki vakaro ir praėjusį sekmadienį, rugpjūčio 26-ąją, kai Raseinių krašto istorijos muziejaus darbuotojai ruošė aplinką renginiui – Raseinių krašto žmonių santalkai „Atgijo širdys... Prigijo“. Nerimavome, ar lietus, nors ir vasariškas, neišgasdins žmonių, ar susirinks.

Pirmieji į Maironio gimtinę atvykę nuotaikingi Raseinių rajono kultūros centro mišraus choro „Šatrija“ nariai su vadovu Gražvydu Jegnoru priešakyje įkvėpė geros nuotaikos ir vilties. Po du, po tris žmonių būrys Pasandravyje pamažu gausėjo: kas atriedėjo savais automobiliais, du dalyviai atmynė dviračiais, keletas išlipo iš užsakyto autobuso. O vienas, lakūnas-mėgėjas, „anos“ Lietuvos ūkininko anūkas (tik taip norėjo būti pristatytas) Stanislovas Keparutis pasveikino santalką netgi lėktuvu!..

„Šatrijos“ choro atliekamos dainos , skaitovo Darius Peckaus deklamuota Maironio poezija, muziejininkės Loretos Kordušienės pristatyta glausta Raseinių sąjūdžio istorija nukėlė trisdešimt metų atgal, į tą jaudinantį vienybės, atgimimo laikotrapį, kai visur skambėjo Maironio dainos, posmai, plevėsavo trispalvės.

Renginyje dalyvavo ir santalkos dalyvius nuoširdžiais žodžiais pasveikino Raseinių rajono meras Algirdas Gricius. Nusilenkimu ir atminimo dovana pagerbta Maironio memorialo iniciatorė, ilgametė jo puoselėtoja Valerija Rimkienė. Svarbiausi renginio dalyviai – Sąjūdžio žmonės. Maironio gimtinėn jų atvyko tik keletas – Alvydas Banys, Alfonsas Jucys, Ildefonsas Garbaliauskas, Antanas Kliunka, Pranas Laurinavičius, Rimantas Šagždavičius, svečias Arvydas Juozaitis. Sąjūdininkų gretos per tris dešimtis metų labai išretintos... Antanas Juška, Antanas Vizbaras, Viktoras Vitkus, Kęstutis Kordušas, Vytautas Matjošaitis, Jonas Pocevičius – tai tik keletas pakviestųjų amžinybėn. Jiems prisiminti skirta tylos minutė ir choristų atlikta daina „Baltas paukštis“.

Vienas iš Raseinių Sąjūdžio delegatų Steigiamajame suvažiavime, Raseinių krašto atstovas Sąjūdžio Seime Rimantas Šagždavičius pasakojo apie prieš 30 metų Pasandravyje įvykusį mitingą-akciją Maironio gimtinei išsaugoti. Jis pasakojo, kaip valdžios buvo nutarta Maironio gimtojo Pasandravio dvarelio pamatus išardyti, o jo vietoje pastayti bedvasį naują pastatą su kavine rūsyje. Į mitingą susirinkę beveik 5 tūkstančiai žmonių su Respublikos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariais – poetais Justinu Marcinkevičiumi, Marcelijumi Martinaičiu, profesoriais Vanda Zaborskaite, Česlovu Kudaba ir kt. sustabdė įsibėgėjusį procesą ir išsaugojo autentišką Maironio gimtinės aplinką. Sąjūdietis, Aukščiausios Tarybos gynėjas 1991 metų Sausio įvykių metu Antanas Kliunka į renginį atsivežė dvi vėliavas: seną, išblukusią, sunkiai saugotą – LLKS-partizanų ir 1988 m. Raseinių Sąjūdžiui moterų tremtinių su meile pasiūtą. Jis paminėjo, kad Vytis ir Gedimino stulpai ant vėliavos nutapyti politkalinio, tautodailininko Jono Saurazos rankos. Šią vėliavą A. Kliunka perdavė saugoti muziejui. Antano mintis tęsė LPS Iniciatyvinės grupės narys, Raseinių sąjūdžio krikštatėvis, kandidatas į LR prezidentus, filosofas Arvydas Juozaitis. Savo kalboje filosofas atsirėmė į Maironio, J. Marcinkevičiaus poezijoje išlietas mintis, lygino juos įkvėpusius laikmečius, kėlė retorinius klausimus. A. Juozaitį pakeitė svečias, Jurbarko sąjūdžio tarybos narys Stasys Makūnas. Pasirodo, prieš trisdešimt metų jis su žmona ir visai nedideliu sūneliu dalyvavo mitinge Pasandravyje. Ir šiandien atvyko viliojamas prisiminimų, Sąjūdžio dvasios, labiausiai tebejuntamos čia, Maironio tėviškėje.

Sugiedoję himną „Lietuviais esame mes gimę“, santalkos dalyviai kartu su Sąjūdžio pirmeiviais, pajudėjo Maironio Ąžuolų tako link, kur Sąjūdžio metams įamžinti pasodintas ąžuolas. Sąjūdžio žmonėms šio renginio atminimui įteiktos LLKS įamžinusios knygos „Partizanų bunkeris Daugėliškių miške“, o visi renginio dalyviai rankose išsinešė Sąjūdžio 30-mečiui išleistą proginį laikraštį „Padubysiai“, kaip tolimą aidą ateinatį iš Atgimimo. Žmonės, Sąjūdžio dvasios atgaivintomis širdimis, būtų norėję dar kalbėtis, dainuoti, būriuotis, bet lietus, iš lėto merkęs visą pavakarę, privertė sukti namų link.

Muziejininkė Loreta Kordušienė