Naujienos

Print
Category: Uncategorised
Published Date
Written by Super User Hits: 10800

Pasandravio projekto viesinimas


Projektas „Raseinių arešto namai-kalėjimas-muziejus. Virtuali praeitis – dabarčiai"

Projektas „Raseinių arešto namai-kalėjimas-muziejus. Virtuali praeitis – dabarčiai" – tai pasakojimas apie XX a. vidurio sovietinio genocido Lietuvoje istoriją per Raseinių NKVD-MVD kalėjimo analogą naujų technologijų pagalba. Idėja Raseinių krašto istorijos muziejuje (toliau - RKIM) sukurti Raseinių kalėjimo virtualios realybės „ekspoziciją“ gimė, stebint muziejaus lankytojų domėjimąsi ne tik pastato istorija, bet ir politinių kalinių biografijomis, likimais, kalinimo sąlygomis. RKIM įkurtas istorinių pastatų komplekse – buvusiuose Arešto namuose-NKVD-MVD kalėjime Nr. 9, kuriame buvo kalinami politiniai kaliniai pirmosios ir antrosios sovietinės okupacijos metu, todėl svarbią vietą muziejaus komunikacijoje užima ši tema. Veikianti ekspozicija – kalėjimo koridorius, kameros, garso instaliacija, šiuolaikinė buvusio kalėjimo kiemo su sargybinių bokšteliais ir istoriniais elementais rekonstrukcija – verčia lankytoją susikaupti, „atsigręžti“ į praeitį. Lankytojus domina kaip realiai atrodė kalėjimo interjeras, kaip įkalintieji jautėsi kamerose, kuriose ant grindų susispaudę vienas greta kito gulėjo 20 žmonių, kokį kiemą ir pasivaikščiojimo kiemelius matė kaliniai – tai sunku įsivaizduoti iš pasakojimo. Šiuos XX a. vidurio istoriją aktualizuojančius vaizdinius papildo virtualios realybės vaizdas. Projektas įgyvendintas, gavus finansinę paramą iš Lietuvos kultūros. Kviečiame aplankyti atnaujintą Raseinių krašto istorijos muziejaus Arešto namų-NKVD-MVD kalėjimo ekspoziciją. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba, Raseinių krašto istorijos muziejus ir privatūs rėmėjai.

Muziejininkė Loreta Kordušienė

                

20171103 150501


20171103 152043


20171103 152112


   

vaiku konkursas


pirmas


  

muzieju kelias 2017 Maironiui

 


Akcija „LAISVĖS SPALVOS“


1918 metų vasario 16 dieną buvo pasirašytas Nepriklausomos Lietuvos Valstybės Atkūrimo Aktas. Sovietmečiu apie šią datą buvo uždrausta net kalbėti, todėl Sąjūdžio laikais ir ypač pirmaisiais metais po Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo, Vasario 16-oji buvo svarbiausia, labiausiai pakylėjanti, patriotiškiausia tautos šventė. Metams bėgant, valstybinės šventės pradėjo suvienodėti, nebeteko išskirtinumo. Pavartę gausią tarpukario spaudą, paskaitę kraštotyrininkų užrašus, muziejininkai rado įdomių žinių, skatinančių išskirtinai spalvingai paminėti Vasario 16-osios šventę.

Tarpukario Lietuvoje Vasario 16-oji buvo svarbiausia Valstybės šventė, laukiama ir ypač iškilmingai švenčiama. Jau prieš keletą dienų įvairios firmos ir krautuvės pradėdavo puošti pastatus ir jų langus. Raseinių miesto valdybos, mokyklų, knygynų, elektrinės, kino teatro „Romuva“ langai, foto studijų vitrinos būdavo išpuoštos iliuminacijomis. Didesniuose languose apipinti vainikais, dekoruoti audiniais – eksponuojami Prezidento ar Lietuvos patriarcho J. Basanavičiaus portretai, Lietuvos herbas. Privatūs namai būdavo tvarkomi ir puošiami tautiniais simboliais.

Miestuose ir miesteliuose plevėsuodavo trispalvės, vyko iškilmingos pamaldos ir minėjimai, kariuomenės ir ugniagesių paradai, eisenos gatvėmis. Miesto aikštėje vykdavo iškilmingi renginiai, buvo giedamas himnas, sakomos kalbos, deklamuojami patriotiniai eilėraščiai. Mokytojo Prano Lazdausko atsiminimuose rašoma: „Raseinių gimnazistai kiekvieną vasario 16-ąją žygiuodavo į Žemaičio aikštę vėliavos pakėlimui ir nuleidimui. Mokytojų ir tėvų komitetas kasmet prieš Vasario 16-ąją rengdavo labdaringus vakarus neturtingų moksleivių mokesčiui už mokslą apmokėti“. Mokyklose ir Šaulių salėse būdavo rodomi patriotiniai vaidinimai, vykdavo koncertai, loterijos, veikdavo bufetai.

Artėja viena iškiliausių švenčių, simbolizuojanti tautos stiprybę, skatinanti pilietiškumą – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Raseinių krašto istorijos muziejus kviečia jungtis į visuomeninę akciją „LAISVĖS SPALVOS“. Pasitikime valstybines šventes papuošę viešąsias ir namų erdves tautiniais akcentais. Grožėkimės ir didžiuokimės laisvės spalvomis nuo Vasario 16-osios iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos Kovo 11-osios.

Kurkime, dalinkimės idėjomis, tai bus puikus startas pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį.

 

                                                                                                     Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkai


Raseiniu miesto valdyba ir vaistine  1928-m. vasario 16 d.


Raseiniu pasto tarnautojai 1928 m. vasario 16 d.


Muziejams perduotose nuotraukose, dokumentuose, rankraščiuose – Lietuvos Nepriklausomybės kelio liudijimai

Kviečiame susipažinti su paroda „Lietuvos Nepriklausomybės kelias: asmenybės, įvykiai“, parengta pagal informaciją, kurią 2016 m. muziejams pateikė gyventojai ir organizacijos, perduodami jiems saugoti nuotraukas, dokumentus, rankraščius ar šių objektų skaitmeninius vaizdus, liudijančius apie mūsų valstybės kūrimąsi nuo XIX a. pab. iki šių dienų. Parodoje – 23 mobilūs stendai, kiekviename iš jų – vis kita Lietuvos Nepriklausomybės kelią iliustruojanti istorija.

Parodoje pristatomos nuotraukos, kuriose įamžinti ne tik tokie gerai žinomi valstybės ir visuomenės veikėjai kaip Jonas Basanavičius ar Vytautas Landsbergis, bet ir kiti garbūs Lietuvos žmonės, kurie aktyviai dalyvavo tautiniame judėjime, dėjo ir stiprino mūsų valstybės pagrindus įvairiuose šalies regionuose.

Pirmą kartą viešinamos nuotraukos, pasakojančios apie Klaipėdos krašto istoriją ir jo ryšius su buvusia Lietuvos laikinąja sostine iki 1923 m. sukilimo. Jose užfiksuoti 1920–1921 m. vykę pirmieji Mažosios ir Didžiosios Lietuvos visuomeninių ir kultūros organizacijų – Šaulių sąjungos ir Lietuvių meno kūrėjų draugijos – atstovų susitikimai Klaipėdoje ir Kaune. Šiose šiandien jau nebežinomų fotografų nuotraukose įamžintas prof. Tadas Ivanauskas, šaulė Honorata Ivanauskienė, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, politikos ir visuomenės veikėjas Stasys Šilingas, Mažosios Lietuvos kultūros gyvenimo organizatorius Adomas Brakas ir daugelis kitų iškilių ano metų kultūros, mokslo, valstybės ir politikos veikėjų. Tada, per istorinį klaipėdiečių ir kauniečių susitikimą, ant Rambyno kalno skambėjo patriotinės kalbos, buvo skleidžiamos tautos vienybės idėjos, kalbas sakė Juozas Tumas-Vaižgantas, Vydūnas ir daugelis kitų renginio dalyvių.

Parodos stenduose pateikiama ir paprastų Lietuvos žmonių, ir iškilių asmenų, jų šeimų istorijų. Viena iš jų pasakoja apie pirmojo lietuviškų lėktuvų konstruktoriaus Jurgio Dobkevičiaus svarbiausius gyvenimo faktus, jo aistrą aviacijai ir tai, kaip jo pavyzdys prisidėjo plėtojant aviaciją Lietuvoje. Kitame stende pasakojama apie tarnybą Lietuvos Respublikos kariuomenės autokuopoje 1927–1928 m. atlikusio kelmiškio Bolio Sabaičio likimą. Atskiras stendas skirtas Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus šeimai. Lietuvos Atgimimo laikotarpį parodoje atspindi Molėtų, Plungės, Skuodo muziejų stendai. Raseinių krašto istorijos muziejaus parodos stende ,,Girkalnio istorija šimtmečio bėgyje“ pristatoma Girkalnio pagrindinėje mokykloje saugomos istorinės nuotraukos, kuriose įamžinta mokytojų, mokinių ir miestelio bei aplinkinių kaimų gyventojų veikla, svarbiausi įvykiai, pastatai ir žmonės.

  Raseinių rajono miestelis Girkalnis žinomas nuo XV a., kaip Žemaičių vyskupijos valda. Čia stovi Šv. Jurgio bažnyčia, XVII a. pradžioje buvo įsteigta savarankiška parapija. Yra duomenų, kad Girkalnyje jau tuomet gyveno mokytojas, kas rodo buvus mokyklą. Vėliau Girkalnis tapo valsčiaus centru ir ypač išaugo XIX a., daugumą gyventojų tuomet sudarė žydai. Netoliese klestėjo Bilevičių dvaras. Senasis Žemaičių plentas garantavo gerą susisiekimą su apskrities centru Raseiniais ir Kaunu. Nepriklausomybės metais Girkalnio valsčius garsėjo kaip švietimo ir kultūros centras. Čia veikė įvairios organizacijos, buvo organizuojami kursai suaugusiems, šešių skyrių pradinėje mokykloje dirbo puikūs mokytojai. 1940 metais Girkalnio mokykloje dirbo 6 mokytojai: Petras Skinderis, Antanina Antanaitytė, Ida Mickūnienė, Antanina Skinderienė, Stasė Mockevičienė, Kotryna Juškaitytė. Lietuvą okupavus sovietams, daugeliui mokytojų teko pasitraukti iš savo darbo vietų, o kai kuriems paragauti ir tremtinio duonos. Toks likimas 1941 m. ištiko mokytojų Skinderių šeimą.

Antrojo pasaulinio karo metu mokyklos patalpose buvo įsikūrusi karo ligoninė. Mokykla vėl pradėjo veikti tik 1944 m. pabaigoje. Oficialiai Girkalnio progimnazija laikoma atidaryta tik nuo 1945 m. kovo 16 d. Šešto dešimtmečio viduryje mokykla buvo perorganizuota į vidurinę mokyklą, buvo išleistos 43 abiturientų laidos.

Turima žinių, jog per visą Girkalnio mokyklos gyvavimo laikotarpį (1637–2003 metais) joje dirbo daugiau kaip 300 mokytojų.

Girkalnio žemė išugdė daug Lietuvai nusipelniusių žmonių. Girkalnio mokykloje mokėsi kunigas, rašytojas, Lietuvos Steigiamojo Seimo atstovas, visuomenės veikėjas, pavasarininkų organizacijos įkūrėjas Povilas Dogelis (1877–1949). Bakaičių dvare gimė 1863 m. sukilimo dalyvis Vaclovas Ibenckis (1843–1893), Paliesyje gimė rašytoja aušrininkė Stanislava Paškevičienė (1846–1933) ir daug kitų iškilių žmonių.

 Su paroda galima susipažinti internete adresu http://www.ldm.lt/lietuvos-nepriklausomybes-kelias-asmenybes-ivykiai.

Iki Naujųjų metų stendai demonstruojami Lietuvos dailės muziejaus Lietuvos muziejų integralios sistemos LIMIS centro patalpose adresu Didžioji g. 4 Vilniuje, įėjimas laisvas.

Nuo 2017 m. sausio 2 d. paroda keliaus po šalies kultūros ir švietimo įstaigas.

Paroda parengta bendradarbiaujant 25 Lietuvos muziejams. Jie, įgyvendindami projektą „Skaitmeninis turinys apie Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpį liudijantį dokumentinį paveldą – nacionaliniuose ir tarptautiniuose portaluose“ surinko, ištyrinėjo ir suskaitmenino daugiau negu 4 tūkst. įvairių dokumentinio paveldo objektų. Didžioji jų dalis buvo aprašyta Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS). Duomenys apie daugiau negu 2 tūkst. objektų yra paviešinti LIMIS portale www.limis.lt, virtualios elektroninio paveldo informacinės sistemos portale „E. paveldas“ www.epaveldas.lt ir didžiausiame Europos kultūros paveldo portale „Europeana“ www.europeana.eu. 200 atrinktų teminių vaizdų panaudoti kuriant mobilią stendinę parodą „Lietuvos Nepriklausomybės kelias: asmenybės, įvykiai“.

Stendinę parodą parengė Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras (LM ISC LIMIS).

Projektą rėmė: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, projekte dalyvavę muziejai.

 

                                                                  Informaciją parengė projekto vadovė Diana Stravinskienė

                                                         Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkė Vita Tarvydienė

Paroda Lietuvos Nepriklausomybes kelias 1


Paroda Lietuvos Nepriklausomybes kelias 2


Paroda Lietuvos Nepriklausomybes kelias 5


Instrukcija koreguota-1

      

multimedija                                                                                      

Raseiniuose kultūros įstaigų darbuotojai mokėsi mąstyti kūrybiškai 

Diegti ir plėtoti kūrybos inovacijas Lietuvoje – nėra lengva užduotis. Net ir todėl, kad pati sąvoka „inovacijos“ kultūros srityje daugelio vis dar suprantama labai siaurai. VšĮ Ateities visuomenės institutas 2015 metais inicijavo savivaldybių kultūros įstaigų inovatyvumo tyrimą. Jo duomenimis, didžioji dalis respondentų nėra susipažinusi su „inovacijų“ sąvoka ir galimomis jos reikšmėmis. Atsižvelgdamas į inovacijų būtinybę šalies kultūros įstaigose, Ateities visuomenės institutas, kartu su VšĮ Lietuvos inovacijų centru, integruodami partnerių norvegų rekomenduotą ir Norvegijoje gana populiarų kūrybinio mąstymo metodą (angl. „design thinking method“), sukūrė naują mokymų programą Lietuvos kultūros įstaigoms. Mokymai vyko 10-tyje šalies savivaldybių, tarp jų – ir Raseiniuose, kur susirinko ne tik Raseinių regiono kultūros įstaigų atstovai, tačiau ir dalyviai iš tolimesnių miestelių – net iš Jurbarko ir Kruonio.

Dalindamiesi įspūdžiais po tris dienas trukusių mokymų, dalyviai itin džiaugėsi sužinoję svarbius niuansus bei akcentus rengiant paraiškas ES struktūrinių fondų finansavimo priemonėms, gavę teorinių žinių apie lėšų pritraukimo strategijas, tačiau labiausiai juos džiugino praktinės užduotys, orientuotos į dalyviams aktualius klausimus bei paskatinimą mąstyti kūrybiškai. Vėliau būtent realių Raseinių krašto istorijos muziejaus klausimų sprendimai tapo mokymų ašimi – į komandas suskirstyti dalyviai sugeneravo tris kūrybines inovacijas, kurios galėtų būti įgyvendintos. Pirmoji – keliaujantis muziejus, jungiantis Raseinius, Šiluvą, Kėdainius ir Kelmę, kurio tikslas – pritraukti žmonių į kultūros įstaigas. Antroji idėja – muziejaus patalpas pritaikyti kūrybinėms laboratorijoms, kuriose galėtų vykti įvairūs mokymai, įmonių strateginės sesijos ar kiti gyventojų poreikius atitinkantys užsiėmimai. Trečioji mintis – Raseinių krašto istorijos muziejaus koncepcijos atnaujinimas, sujungiant ir leidžiant lankytojui muziejuje patirti praeitį, dabartį, ateitį – per praeityje egzistavusio kalėjimo ir šiuo metu esančio muziejaus ekspozicijas bei ateityje planuojamų įsteigti kūrybinių laboratorijų panaudojimą. Iš kitų mokymų ciklų, šie išsiskyrė būtent tuo, kad visos trys dalyvių sugeneruotos idėjos galiausiai susijungė į vieną bendrą koncepciją. 

Pasak organizatorių, mokymai Raseiniuose praėjo sėkmingai – buvo pasiekti sutarti tikslai, dalyviai nuoširdžiai įsitraukė, sužinojo gana daug naujos naudingos informacijos, buvo paskatinti inovacinei veiklai, dalijosi patirtimi, gimė daug naujų idėjų, išvystytos net kelios koncepcijos. Įgyvendinti sukurtas koncepcijas nėra privaloma, kadangi tikslas buvo parodyti, kaip jas kurti, kad ateityje kultūrų įstaigų darbuotojai galėtų patys spręsti visus iškilusius iššūkius. Vis dėlto, mokymų organizatoriai išreiškia viltį, kad mokymu metu sugeneruotos idėjos taps stimulu kurti ir įgyvendinti naujus projektus rajone.

 „Džiugu, kad tik paskelbus mokymų programą, per pirmąsias tris dienas užsiregistravo net 140 dalyvių – vadinasi, programa yra aktuali ir pasiūlyta labai laiku“, – pastebi VšĮ Ateities visuomenės instituto direktorė dr. E. Furman. Vertindama jau įvykusius mokymų ciklus, dr. E. Furman pabrėžia, kad projekto komanda liko maloniai nustebinta kultūros įstaigų darbuotojų kūrybingumu ir turimų idėjų kiekiu. Pastebėta, kad turimoms idėjoms įgyvendinti dažnai pritrūksta patirties. Ateityje planuojamuose mokymuose ketinama dalyvius skirstyti ir pagal skirtingus kultūros įstaigų pažangos bei edukacijos lygius.                                                                                                                     

Projektas „Regionų savivaldybių kultūros įstaigų kompetencijų ugdymas paslaugų modernizavimo, kūrybos inovacijų diegimo ir erdvių įveiklinimo srityse“ finansuojamas 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo Lietuvos Respublikos lėšomis. Projektą įgyvendina VšĮ Ateities visuomenės institutas. Projektas apima regionuose suformuotą savivaldybių kultūros įstaigų tinklą, kurį sudaro vietos bibliotekos, muziejai ir kultūros centrai.

 

Daugiau informacijos: 

Auksė Statauskienė

 Projekto vadovė

 El. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. "> This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

 Mob. tel. 8 64719509

 www.futuresoc.com 


Vakaras Burbiškių dvare

 

Raseinių krašto istorijos muziejus „Lietuvos muziejų kelio renginių ciklui paskyrė vakarą „Muzikiniai etiudai dvare prie Dubysos“. Birželio 18 dienos pavakare žmonės buvo pakviesti į Burbiškių dvaro sodybą (Pagojukų sen., Raseinių r.), turinčią seną ir įdomią istoriją.

Vakaro metu skambėjo Europos kompozitorių vokalinė ir instrumentinė muzika, kurią atliko – Raimonda Janutėnaitė (mecosopranas), Viktorija Zabrodaitė, (fleita), Nijolė Baranauskaitė (fortepijonas). Renginyje dalyvavo Burbiškių dvaro savininkų bajorų Levaniauskų giminės atstovė Teresė Chmieliauskaitė-Sakalauskienė. Ponia labai domisi savo giminės istorija, iš lenkų kalbos verčia Burbiškių dvaro korespondenciją. Teklės Levaniauskaitės senelei rašytą laišką vakaro metu ji perskaitė žiūrovams. Teresė Chmieliauskaitė-Sakalauskienė – žinoma Lietuvoje operos solistė. Nuostabaus skambesio balsu ji atliko keletą klasikinės operos dainų. Šiluvos kultūros namų moterų šokių kolektyvas dvaro sodyboje šoko viduramžių laikmečio šokius.

2016 metų Muziejų kelio tema „Dvarų kultūros atspindžiai“ padiktavo ne tik vakaro, bet naujo edukacinio užsiėmimo temą „Žiedų kūrybinės dirbtuvės“. Muziejininkai kvietė renginio dalyvius pasigaminti puošnų galvos apdangalą ar kostiumo aksesuaro detalę. Vaikų zonoje buvo kuriamos floristinės monogramos. Mados teatrą prie puošnių įvairių laikotarpių kostiumų „žaidė“ būrys naujų „aktorių“.

Raseinių krašto dvarų istoriją pasakojo dvarininkų portretų ir dvarų istorijos bei ikonografijos paroda „Dvarai. Laikas. (pa)Likimas“, eksponuojama dvaro languose, improvizuotame kultūros paveldo objektų fotografijų „take“. Dokumentiniai Burbiškių dvaro istorijos puslapiai buvo demonstruojami ant pastato verandos sienos.

Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkai kviečia visus neabejingus kultūrai ir tautos kultūros paveldui prisidėti įvairiomis iniciatyvomis garsinant Raseinių kraštą, ypač aktualizuojant kultūros paveldo vertybes, kurios jau dabar prašyte prašosi Jūsų visų dėmesio. Dalinkimės žiniomis ir mintimis tuo turtindami ne tik save, bet ir kraštą.

Dėkojame visiems talkininkams padėjusiems surengti labai svarbų kultūros vakarą viename iš Raseinių krašto dvarų.

 

                                                                                                         Muziejininkė Lina Vapsevičienė

1-3 

 

Renkame mūsų valstybės istoriją liudijantį dokumentinį paveldą

2018 m. švęsime Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmetį. Tai puiki proga iš naujo peržiūrėti ir į dienos šviesą iškelti asmeniniuose ir instituciniuose fonduose saugomas nuotraukas, rankraščius, laiškus ir kitus dokumentus, liudijančius nepriklausomos Lietuvos kūrimą, jos valstybingumo įtvirtinimą, Atgimimą, tuo metu šalies miestuose ir miesteliuose vykusius pokyčius bei jiems didžiausią įtaką dariusius asmenis.

Raseinių krašto istorijos muziejus partnerio teisėmis dalyvauja Lietuvos dailės muziejaus filialo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro projekte „Skaitmeninis turinys apie Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpį liudijantį dokumentinį paveldą – nacionaliniuose ir tarptautiniuose portaluose“. Šioje iniciatyvoje dalyvauja 23 Lietuvos muziejai.

Į Raseinių krašto istorijos muziejaus darbuotojų kvietimą atverti savo archyvus ir prisiminimais, žiniomis apie išsaugotus dokumentus ir nuotraukas pasidalinti su visuomene pirmoji atsiliepė raseiniškė gydytoja Ona Kazbarienė. Muziejininkams ji pateikė savo šeimos fotografijas ir dokumentus, liudijančius ilgametę profesinę veiklą, visuomeninį ir asmeninį gyvenimą.  

O. Kazbarienę – nuoširdžią vaikų gydytoją, gerą specialistę, veiklią, energingą, kupiną idėjų visuomenininkę pažįsta daugelis miesto ir rajono gyventojų. Už nepriekaištingą ilgametį darbą Onutė yra pelniusi daugybę apdovanojimų ir padėkų. Bene didžiausias įvertinimas – 2007 m. Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis Vasario 16-osios-Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo įtvirtinimą pasaulyje.

Istorinę vertę turintys dokumentai ir nuotraukos muziejuje bus skaitmeninami, aprašomi ir pateikiami į Lietuvos integralią muziejų informacinę sistemą (LIMIS), vertingiausi objektai bus įtraukiami į virtualias parodas, pateikiami svarbiausiam Europos kultūros paveldo portalui „Europeana“ ir nacionaliniam kultūros paveldo portalui „ePaveldas“. Vėliau bus sukurta ir mobili kilnojamoji stendinė paroda, kuri artimiausiais metais keliaus po Lietuvos kultūros ir švietimo įstaigas.

Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkai džiaugiasi Onutės Kazbarienės pateiktu vertingu šeimos foto dokumentiniu paveldu ir kviečia Raseinių rajono gyventojus būti pilietiškus – pasidalinti su muziejais savo turimomis nuotraukomis ir dokumentais, liudijančiais Lietuvos valstybės kūrimą ir stiprinimą.

 

Radus vertingų dokumentų, nuotraukųprašome kreiptis į Raseinių krašto istorijos muziejų.

Muziejaus g. 3, Raseiniai, tel. (8 428) 51 191, mob. 8 663 51100

                                                                                                       Muziejininkė Lina Vapsevičienė

O. Kazbariene su prezidentu

O. Kazbarienė su LR Prezidentu Valdu Adamkumi Lietuvos valstybės apdovanojimų įteikimo ceremonijoje 2007 m.



Kur ieškoti informacijos apie muziejuose saugomus kultūros paveldo objektus?

 

Tiems, kas internete tikslingai ieško informacijos apie muziejuose saugomus kultūros paveldo objektus, tikriausiai atsakyti į šį klausimą jau kuris laikas nėra sudėtinga. Be abejo, tai Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) viešoji prieiga internete – www.limis.lt. Šiame portale nuo 2013 m. yra viešinamas muziejų sukurtas ir į LIMIS duomenų bazes pateiktas skaitmeninis turinys apie skaitmenintas muziejuose saugomas vertybes (eksponatus, muziejų archyvuose, bibliotekose, fototekose, audiotekose, videotekose saugomus kultūros paveldo objektus). Čia galima rasti sklaidai skirtus minėtų kultūros paveldo objektų aprašus ir su jais susietus šiuos objektus identifikuojančius skaitmeninius vaizdus.

Kodėl verta susidomėti šia informacija? Pirmiausia, be abejo, dėl to, kad šiandien tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio šalyse nėra galimybės muziejų ekspozicinėse salėse pamatyti visų lobių, kuriuos yra sukaupę ir saugo muziejai. Praktika rodo vienu metu muziejuose eksponuojama vidutiniškai tik 5–10 proc. visų muziejuose saugomų eksponatų, o archyvų, bibliotekų, fototekų ir kitos vertybės į ekspozicijas iš viso dažniausiai nepatenka. Taigi informaciją apie tuos muziejų lobius, kuriuos fiziškai dėl patalpų trūkumo ir kitų aplinkybių Jums yra neprieinama muziejų parodose ir ekspozicijoje, Jūs galite rasti muziejų kaupiamų elektroninių duomenų bazių viešose prieigose. Lietuvoje tokia prieiga yra viena – LIMIS portalas www.limis.lt.

Šiandien LIMIS sistemoje jau yra viešinama informacija daugiau negu apie 112 tūkstančių saugomų vertybių iš daugiau negu 60-ies Lietuvos muziejų.

Portale jau galima rasti daugiau negu 20 tūkstančių pirmąjį fotografijos gyvavimo šimtmetį (1839–1939 m.) sukurtų nuotraukų, kurios padeda geriau pažinti mūsų šalies istoriją, to laikotarpio iškilius mokslo, kultūros ir valstybės veikėjus. Portale plačiai pristatomas buvusio Kretingos grafų Tiškevičių rūmų palikimas, Žemaičių muziejaus „Alka“ išsaugoti stiklo negatyvai. Viešinami ir turtingi Lietuvos senosios Lietuvos ir Vakarų Europos profesionaliosios dailės rinkiniai. Vertingos liaudies meno, numizmatikos, archeologinių radinių kolekcijos.

Plačiai savo eksponatų rinkinius LIMIS portale atveria Šiaulių „Aušros“ muziejus, kuris interneto naudotojams jau pateikia informaciją apie daugiau negu 35 tūkstančius kultūros paveldo objektų. Daug informacijos čia publikuojama ir apie Lietuvos dailės, Lietuvos nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės, Lietuvos jūrų, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Kauno Tado Ivanausko zoologijos, jau minėtas Kretingos, Žemaičių muziejaus „Alka“, Rokiškio krašto, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuose saugomas vertybes.

Portalo lankytojų tyrimai rodo, kad jų itin padaugėja pavasario mėnesiais, baigiantis mokslo metams aukštosiose ir bendrojo lavinimo įstaigose. Vis dažniau nuorodos į LIMIS portalą pateikiamos ir studentų baigiamuosiuose bei moksleivių darbuose. Tai rodo, kad nemažai studentų ir moksleivių jau žino, kur ieškoti jiems aktualios informacijos apie muziejuose saugomas vertybes.

Pedagogai, rengdamiesi istorijos, dailės, zoologijos, geografijos, lietuvių ir daugeliui kitų pamokų taip pat jau dažnai neišsiverčia be informacijos, skelbiamos LIMIS portale.

Taigi, tiems, kas dar šio portalo nesurado, verta interneto paieškos laukelyje suvesti jo adresą www.limis.lt ir ateityje nuolat draugauti su LIMIS.

Papildomai duomenys apie reprezentatyviausius, didžiausią išliekamąją vertę turinčius eksponatus ir kitas muziejuose sukauptas vertybes jau per LIMIS yra pateikiama ir nacionaliniam kultūros paveldo portalui „ePaveldas“ www.epaveldas.lt bei svarbiausiam Europos kultūros paveldo portalui „Europeana“ www.europeana.eu.

Internete veikia ir trys Lietuvos muziejų virtualių parodų svetainės: „Eksponatai, kuriuos verta pamatyti“ http://parodos.emuziejai.lt/ , „Lietuvos muziejų lobiai“ http://www.muziejai.lt/lobiai/index.html , „Virtualių parodų sistema“ http://www.muziejai.lt/emuziejai/index.asp .

Išsamiai muziejai pristatomi portale „Lietuvos muziejai“ www.muziejai.lt. Šio portalo skyriuje „Virtuali galerija“ http://www.muziejai.lt/Virtuali_galerija/Virtualios_galerijos.lt.asp taip pat yra paskelbta daug muziejų sukurtų virtualių parodų, daugelio muziejų ekspozicijų, istorinę vertę turinčių pastatų, kuriuose muziejai yra įsikūrę, panoraminės nuotraukos. Čia galima rasti ir muziejų virtualių turų, vaizdo reportažų, nuorodas į virtualias parodas, kurias muziejai yra sukūrę savo interneto svetainėse.

Danutė Mukienė,

Lietuvos dailės muziejaus filialo LM ISC LIMIS vedėja,

Vita Tarvydienė,

Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkė

Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS)

portalo www.limis.lt titulinio puslapio fragmentas

LIMIS portalo titul puslapio fragmentas


 Gyvasis paveikslas desineje Rimgaudas Vaitkus Radviliskis 1938 vasario 16

        Lietuvos nepriklausomybės kelias. Renkame, skaitmeniname, viešiname dokumentinį paveldą, liudijantį mūsų valstybės istoriją (XIX a. pab. – 2016 m.)

Lietuvos muziejai kviečia šalies gyventojus, kolekcininkus, institucijas ir organizacijas atverti savo archyvus su dokumentiniu paveldu, liudijančiu Lietuvos valstybės kūrimą ir stiprinimą nuo XIX a. pab. iki 2016 metų, sudaryti galimybę muziejams jį suskaitmeninti (nufotografuoti, nuskenuoti, aprašyti, įtraukti į duomenų bazes) ir paviešinti.

2018 m. švęsime savo valstybės atkūrimo šimtmetį. Tai puiki proga iš naujo peržiūrėti ir į dienos šviesą iškelti asmeniniuose ir instituciniuose fonduose saugomas nuotraukas, rankraščius, laiškus ir kitus dokumentus, liudijančius nepriklausomos Lietuvos kūrimą, jos valstybingumo įtvirtinimą, Atgimimą, tuo metu šalies miestuose ir miesteliuose vykusius pokyčius bei jiems didžiausią įtaką dariusius asmenis.

Šiuo požiūriu vertingos yra ne tik tos nuotraukos, kuriose įamžinti lietuvių tautos patriarchai, tautinio atgimimo veikėjai, žymiausi politikai. Valstybės pamatus paskutinį šimtmetį kūrė, stiprino, saugojo daugybė šalies mokytojų, menininkų, inteligentų, valsčių, kaimų ir miestelių seniūnų, miestų vadovų ir kitų valstybės tarnautojų bei visuomenininkų. Jie rūpinosi konkrečiais žmonėmis, bendruomene, jos tradicijų puoselėjimu, kūrė, sąžiningai dirbo ar beatodairiškai dalyvavo tautinio atgimimo ir Sąjūdžio veikloje. Kiekviena bendruomenė šiandien gali įvardyti ne vieną savo narį, sąžiningu tarnavimu žmonėms ir valstybei pasistačiusį paminklą žmonių atmintyje ir širdyse. Būtent šiais prisiminimais, žiniomis apie išlikusius dokumentus, nuotraukose įamžintus asmenis bei įvykius ir kviečiame pasidalinti su visuomene.

Istorinę vertę turintys dokumentai muziejuose bus renkami iki šių metų balandžio mėnesio pabaigos. Iki rudens jie bus skaitmeninami, aprašomi Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS), vertingiausi objektai bus įtraukiami į virtualias parodas, pateikiami svarbiausiam Europos kultūros paveldo portalui „Europeana“ www.europeana.eu ir nacionaliniam kultūros paveldo portalui „ePaveldas“ www.epaveldas.lt. Vėliau bus sukurta ir mobili kilnojamoji stendinė paroda, kuri artimiausiais metais keliaus po Lietuvos kultūros ir švietimo įstaigas.

Kviečiame gyventojus būti pilietiškus ir pasidalinti su muziejų darbuotojais savo turimomis nuotraukomis ir dokumentais. Skaitmenintas objektas Jums padedant bus aprašytas, įtrauktas į LIMIS duomenų bazę ir viešinamas.

Kilus klausimams prašome kreiptis į Raseinių krašto istorijos muziejų. Kontaktiniai asmenys – muziejininkė Vita Tarvydienė, Lina Kantautienė

Raseinių krašto istorijos muziejus Muziejaus g. 3, Raseiniai, tel. (8 428) 51 191, mob. 8 663 51100,

 el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

  

                                                       Kaip tai vyks?

  • Radus vertingų dokumentų, nuotraukų reikėtų susisiekti su arčiausiai Jūsų esančiu iniciatyvoje dalyvaujančiu muziejumi.
  • Su muziejų darbuotojais suderinsite Jums patogų susitikimo laiką ir vietą, aptarsite dokumentų ir nuotraukų turinį, identifikuosite jose užfiksuotus įvykius ir asmenis, jų vaidmenį šalies valstybingumui, tų nuotraukų autorius.
  • Nuspręsite, ar tuos dokumentus Jūs dovanosite muziejui, ar tik sudarysite galimybę juos skaitmeninti. Aptarsite, kokiomis sąlygomis muziejus turėtų naudoti jam saugoti perduodamus kultūros paveldo objektus bei skaitmeninimo metu sukuriamas jų kopijas. Šios sąlygos bus nurodytos tarp muziejaus ir Jūsų sudarytose sutartyse.

 Projektą „Skaitmeninis turinys apie Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpį liudijantį dokumentinį paveldą – nacionaliniuose ir tarptautiniuose portaluose“ remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir projekte dalyvaujantys muziejai.