Virtuali paroda ,,Religiniai medaliukai su šventųjų atvaizdais“ iš RKIM kolekcijos „Švč. Mergelės Marijos ikonografija“

Virtualioje parodoje pristatomi XIX a. pabaigos – XX a. I p. medaliukai (medalikėliai), kurie kaupiami muziejaus kolekcijoje „Švč. Mergelės Marijos ikonografija“. Be medaliukų kolekcijoje yra, rožančių (rožinių), plakečių devocionalijų, kryželių.

Medaliukas – nedidelis medalionas su religinio turinio ar memorialinio pobūdžio atvaizdais ir įrašais, nešiojamas kaip amuletas. Tokia religinė atributika pradėta gaminti ir platinti apie XVI–XVII a Romoje bei kituose žinomiausiuose Italijos sanktuariumuose. Tikėtina, kad tam įtakos turėjo Tridento susirinkimo (1545–1563) nutarimai, skatinę atlaidų praktiką, šventųjų, jų relikvijų bei atvaizdų, kurie kartoti medaliukuose, gerbimą. Lietuvos religinėms brolijoms XVII a. II pusėje pradėjus rengti piligrimų keliones į Romą, šie taip pat buvo apdovanojami popiežiaus pašventintais medaliukais su įvairių šventųjų atvaizdais.

Tyrinėjant medaliukus ir juos datuojant, labai svarbūs archeologiniai duomenys. Rasti pavieniai radiniai liudija, kad nuo XVII–XVIII a. medalikėliai buvo nešioti Lietuvos teritorijoje. Ypač tyrinėjant ankstyvuosius medaliukus, datavimas gana sudėtingas: juose nėra datų, dailininkų ženklų, trūksta šaltinių bei mokslinių tyrimų. Ankstyvieji medaliukai buvo masyvesni ir aukštesnio meninio lygio nei vėlesnieji medaliukai, kurie buvo labiau paplitę ir lengviau prieinami paprastiems tikintiesiems. Medaliukai buvo gaminami liejimo, štampavimo ar kalimo būdu. Naudojo iš pradžių žalvarį arba bronzą, nes XIX a. viduryje aliuminis buvo retas ir brangus metalas. Pirmieji aliumininiai medaliukai Lietuvoje pasirodė 1889 metais. Juos kaldino Miunchene, o gamybai naudojo senus aprūdijusius spaudus, todėl tokie medalikėliai nebuvo geros kokybės. Yra žinoma, kad Šiluvoje apie 1895-uosius metus medalikėlius molinėse formose liedavo meistras Misevičius, o jo sesuo juos pardavinėdavo. Žalvarinius, bronzinius ir aliumininius medalikėlius, kaip pigesnius, pardavinėdavo ir škaplierininkai.

Medalikėliai būna dvipusiai, skirtingų dydžių ir formų: ovalūs, apvalūs, keturkampiai suapvalintas galais, šešiakampiai ir kt.. Medaliukų averse dažniausiai vaizduojami Jėzaus, Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos bei šventųjų atvaizdai, reverse – įvairios religinės scenos, įrašai, monogramos, herbai, bažnyčių, vienuolynų ar koplyčių paveikslai, simboliai. Kuri pusė pagrindinė, sprendžiame pagal vaizdulių reikšmingumą: Jėzus ar Švč. Trejybė, toliau – Švč. Mergelė Marija, šventieji ir pan. Kai skirtingų ikonografinių tipų Švč. Mergelė Marija arba šventieji vaizduojami abiejose medaliuko pusėse, aversą įvardijame sąlygiškai.

Nuo pat pagonybės sakralinis daiktų garbinimas buvo laikomas vienu svarbiausių tikėjimo ir pamaldumo išsaugojimo bruožų. Katalikybė skatina gerbti ne patį daiktą, o jo esmę, turinį, reikšmę.

Muziejininkė Vita Tarvydienė

Atnaujinta: 2018-05-14