Raseinių krašto savanoriai – Laisvės gynėjai

Raseinių krašto savanoriai – Laisvės gynėjai

 

 „Tad ginkim Lietuvą! Parodykim, jog esame verti amžiais kovotos laisvės…“

(Iš 1918 m. gruodžio 27 d. Mykolo Sleževičiaus Vyriausybės atsišaukimo dėl savanorių telkimo)

 

1918 metų vasario 16 dieną buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės aktas, o tų pačių metų lapkričio 23 d. – išleistas pirmasis Lietuvos kariuomenės įsakymas. Ši data laikoma Lietuvos kariuomenės įkūrimo diena. Kariuomenę kurti ėmėsi iš Rusijos arba iš vokiečių nelaisvės į savo Tėvynę grįžę lietuviai karininkai. 1918 m. pabaigoje skubiai sudaryta M. Sleževičiaus vyriausybė Lietuvos gyventojus kvietė ginti Tėvynės. Į kvietimą ginti Tėvynę atsiliepė įvairaus amžiaus ir profesijų žmonės. Jauni vyrai būriais traukė į nurodytus punktus, kur buvo organizuojami savanorių pulkai. Raseiniai tapo viena iš savanorių telkimosi vietų. 1919 m. pradžioje mieste įsteigta komendantūra, kurioje buvo registruojami Raseinių apskrities savanoriai. Raseiniai įsikūrę toliau nuo sostinės, kur vyko kovos su bolševikais. Todėl čia 1919 metų gegužės 4 dieną krašto apsaugos ministro A. Merkio įsakymu karininkui P. Liatukui buvo pavesta iš karių-savanorių suformuoti  pulką. Šį pulką daugiausia sudarė Raseinių krašto žmonės. 1920 metų pradžioje pulkas buvo pavadintas trečiuoju Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto pėstininkų pulku. 

1919 m. vasarą iš Latvijos į Lietuvą įsiveržė jungtiniai vokiečių ir rusų daliniai, vėliau vadinti bermontininkais. Bermontininkų būriai žygiuodami į šalies gilumą susirėmė su Raseinių komendantūros kuopos savanoriais. Priešai apsupo ir suėmė dalį Raseinių savanorių, o jų vadą leitenantą Vincą Rimavičių sušaudė. Kovoje su besitraukiančiais priešais žuvę 7-ojo pėstininkų pulko Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai palaidoti Raseinių civilinėse kapinėse. Tai liudija užrašai ant Lietuvos karių antkapių. Kryželiai skirti 7-o pėstininkų pulko kariškiams: Vl. Ūsui, Vl. Pranskevičiui, P. Gelažnikui, V. Paužai, D. Augustinui ir 3-iojo pėstininkų pulko eiliniams A. Sabaliauskui ir A. Moguliui. 1928 m. Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio proga šioje vietoje pastatytas paminklas su užrašu: „Ilsintieji šitose šaltose kapinėse mūsų karžygiai žuvo, kad mes gyventume, tarptume ir klestėtume Nepriklausomoj Lietuvoj. Sekime jų žygiais. Tauta, būk jiems dėkinga. 1918–1928“. Prie paminklo antkapis su užrašu „ Raseinių komendantūros karininkas Vincas Rimavičius, žuvęs 1919 m. spalių mėn. nežinia kur palaidotas“. Antkapyje įrašytos savanorių pavardės: L. Paulauskas, P. Paškevičius, J. Martinaitis, F. Mackevičius, V. Ivanauskas, J. Stonis, V. Vasiliauskas, Br. Vyšniauskas, A. Ivanauskas. 

1919 m. rudenį Lietuvos kariuomenės pajėgos buvo sutelktos ir nukreiptos prieš bermontininkus ties Radviliškiu ir Šiauliais. Šiose kovose aktyviai dalyvavo, pasižymėjo drąsa ir ryžtu Raseinių komendantūros kuopa. Mūšiuose prieš bermontininkus kovėsi ir 7 pėstininkų pulkas, vėliau pavadintas Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio vardu. 

Minint Lietuvos valstybės nepriklausomybės dešimtmetį, 7 pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulkas apdovanotas Vyties kryžiaus vėliava. Nuo 1934 m. pulkas perkeltas į Tauragę. Taikos metais tame pulke tarnybą atliko ne vienas Raseinių krašto gyventojas. 

Lietuvos valstybė buvo apginta, o kariuomenės kūrėjai savanoriai pagerbti 1928 m. vasario 27 d. įsteigus Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį Lietuvos nepriklausomybės kovoms atminti. Medaliu apdovanoti 1918–1920 m. į karinę tarnybą savanoriškai įstoję asmenys. Savanoriams už tarnybą buvo skiriama ne mažiau kaip 8 ha žemės.

Narsa ir didvyriškumu Nepriklausomybės kare pasižymėję kariuomenės kūrėjai savanoriai buvo apdovanoti aukščiausiu Lietuvos valstybės kariniu apdovanojimu – Vyčio Kryžiaus ordinu. Mūsų tautos pasiaukojimo ir didvyriškumo simboliu pripažintas pirmasis savanoris žuvęs Nepriklausomybės kovose – Pranas Eimutis iš Ariogalos krašto.  

Minint Didžiojo Vilniaus Seimo 20 metų sukaktį, valdžios atstovams gimė idėja steigti Lietuvos kariuomenės Savanorių sąjungą. 1927 m. sausio mėn. ir Raseinių krašto savanoriai įkūrė Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Raseinių skyrių. Skyrius turėjo antspaudą ir vėliavą. Išrinkta ir skyriaus valdyba: pirmininkas V. Vitkus, vicepirmininkas A. Juodka, iždininkas J. Matonas, sekretorius V. Galbuogis ir narys A. Sasnauskas.

Virtualioje parodoje pateikiami Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių dokumentai ir fotografijos iš Raseinių krašto istorijos muziejaus rinkinių, LCVA. 

Muziejininkė Lina Vapsevičienė

 

Atnaujinta: 2019-11-19