Senasis Raseinių paštas – vienas vertingiausių pastatų mieste. Europos paveldo dienos‘25

Ketvirtasis XX amžiaus dešimtmetis Lietuvos miestuose ir miesteliuose žymi gana staigius modernėjimo ženklus. Istoristinių formų architektūrą keičia funkcionalizmo krypties pastatų statyba, kartu gerėja ir miestų infrastruktūra.

Kaip rašoma Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro svetainėje: „ketvirto dešimtmečio pradžioje Raseiniai buvo pakankamai apšiuręs miestelis. Kaip rašoma 1930 m. spaudoje: „nors Raseiniai ir seni, net nuo rusų laikų apskrities centras, bet vis dėlto jis daro iš karto mizerną įspūdį. Miestas labai apsileidęs. Daug yra tokių namų, kurie jau seniai neturėjo būtiniausio remonto. Gražių didesnių moderniškų namų Raseiniuose nėra. Paprastomis dienomis miestas tarsi apmiręs. Nėra jokio judėjimo. Net miesto centre dažnai ištisomis valandomis nepastebėsi gyvo sutvėrimo, išskyrus krautuvininkus, kurie stovi savo mizernų krautuvių duryse ir laukia nebuvėlių pirkėjų“.

Visgi, padėtis ima taisytis ir mieste pamažu medinius pastatus pradeda keisti mūriniai, garsių architektų kūriniai – Raseiniai modernėja ir keičia savo veidą. Prie to, be abejonės, prisideda ir miesto centre 1933-1934 metais iškilęs naujas pašto pastatas.

Nuo 1928 m. Raseiniuose pradėta ieškoti naujų patalpų pašto įstaigai. Tuo metu naudotos patalpos mediniame name buvo blogos būklės. Raseinių arešto namams išsikėlus į naujas patalpas, 1930 m. Pašto valdybai buvo perduotas Arešto namams priklausęs žemės sklypas su pastatais V. Kudirkos gatvėje. Sklype buvo vienas mūrinis namas, medinė daržinė ir mūrinė tvora. Senieji pastatai buvo nugriauti, mūrinio pastato plytos panaudotos naujo pastato statybai.

Projektą Raseinių pašto rūmams parengė žymus to meto architektas Klaudijus Dušauskas-Duž. Jis daugiausia ir projektavo ryšių įstaigų pastatus Lietuvoje: paštas Raseiniuose, Kaune, Nidoje, Zarasuose, Šiauliuose, radijo stotys Klaipėdoje ir Kaune.

Verta paminėti, jog pirminiame plane buvo numatyta namą statyti simetrišką, didesnį pastatą ir projektuoti įėjimą fasado centre. Yra išlikęs ir šio projekto brėžinys. Taigi, dabartinis pastatas galėjo būti dvigubai didesnis. Tačiau dėl lėšų trūkumo pradinių sumanymų atsisakyta. Taip pastato kompozicija įgavo ano laikotarpio kontekste progresyvesnę – iracionalią konfigūraciją, kuomet pagrindinis įėjimas liko namo kampe, kaip yra ir dabar.

Pats pastatas monumentalaus įspūdžio, jo kompoziciją įrėmina frizas ir virš jo sukomponuotas atiko motyvas. Tačiau tai vieninteliai klasikinės architektūros elementai. Iracionalų pastato pradą, be jo asimetrinės kompozicijos, kuri iš dalies ir atsitiktinė, sustiprina aniems laikams labai liberaliai perslinktos pirmojo ir antrojo aukšto langų eilės bei nevienodo dydžio langų angos.

Pirmojo aukšto langai dideli – atspindi modernybėje vyravusį šviesos ir erdvės pojūčio ideologinį motyvą. Antrojo aukšto langai vertikalios konfigūracijos, įrėminti vientisoje linijoje. Praeivių akį taip pat traukė ir pastato pagrindinio fasado puošyba. Antrojo aukšto langų angas atskiria skulptūriniai motyvai, simbolizuojantys pašto sistemos veiklas ir paštininko darbo specifiką. Virš jų – iškilus užrašas „PAŠTAS“. Šiuos bareljefus sukūrė vienas žymiausių XX a. pradžios skulptorių Lietuvoje – Juozas Zikaras. Šie bareljefai džiugina praeivių akį ir šiandien.

Dar vienas dėmesio vertas dizaino sprendinys – tai skulptūrinės kompozicijos tąsa į pastato galinį fasadą rytinėje pusėje. Taip suformuoja kampinės langų juostos įspūdį – tam tikrą madingą modernizmo-funkcionalizmo architektūros elementą. Šis modernus ir tikrai prieštaraujantis akademinėms architektūros normoms sprendimas tikriausiai neatsitiktinai yra sustiprinamas pasitelkiant ir bene moderniausią ano meto susisiekimo infrastruktūros sistemos –telegrafo atvaizdavimą skulptūroje. Galinis pastato fasadas lakoniškas, be puošybos elementų. Jo pagrindą sudaro langų eilės bei ištiso stiklo vertikalia juosta pabrėžtas laiptinės tūris.

Senasis pašto pastatas Raseiniuose atitinka XX amžiaus Lietuvos architektūros ideologines nuostatas, kurios intencionaliai ar intuityviai rėmėsi evoliuciniu požiūriu į inovacijas. Jos neprieštaravo tradicijai, bet veikiau ja rėmėsi. Vis tik, pati pastato architektūra net ir šiame kontekste yra originali, todėl vertinant miesto kontekstą reikėtų pabrėžti, jog tai apskritai yra vienas vertingiausių pastatų Raseiniuose.

1992 metais šis pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir yra saugomas valstybės. Šiuo metu pastatas turi kelis šeimininkus ir pamažu atgyja naujam gyvenimui – pirmame aukšte įsikūrusi parduotuvė, antrame aukšte įrengti gyvenamieji butai.

Raseinių pašto rūmai – vienas iš kelių pastatų mieste „išgyvenusių“ II pasaulinio karo bombardavimą. Kai kurie išlikę pastatai stipriai pakitę, dalis – santūriai stūkso miesto šurmulyje.

Šių metų Europos paveldo dienų’25, vyksiančių rugsėjo 18-26 dienomis, tema – „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“ – ragina pažvelgti į architektūrinius objektus ne tik kaip į istorijos liudytojus, bet ir kaip į ateities įkvėpėjus. Tai – puiki proga išgirsti asmenines istorijas, slypinčias už storų paveldo sienų: apie žmones, kurie kūrė, gyveno, dirbo ar tiesiog buvo šių vietų dalimi. Architektūrinio paveldo tema apima platų spektrą – nuo religinių, komercinių ir pramoninių pastatų funkcijų iki statinių, turinčių atminties ar simbolinę reikšmę.

Raseinių krašto istorijos muziejus kartu su VšĮ „Atrask Raseinius“ jungiasi prie šios akcijos. Jau visai netrukus kviesime raseiniškius drauge iš naujo atrasti ir pažinti išlikusią Raseinių miesto modernizmo architektūrą renginiuose „Langas į praeitį – modernūs Raseiniai“.

Šis pastatas vienas iš tų, kuriuos turės aplankyti orientacinio žaidimo dalyviai. Informaciją dėl žaidimo taisyklių ir būsimų renginių sekite mūsų svetainėje ir socialiniame tinkle Facebook.

Kilus klausimams, kreiptis tel. 0 428 51 191 arba el. p raseiniumuz@gmail.com

Tekstų autoriai – dr. K. Rudokas, Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkai

Fotografijų autorius Sigitas Gudaitis, 2019 m.