Raseinių gimnazija – tarpukario modernizmo perlas. Europos paveldo dienos‘25

Modernybė architektūroje pakeitė iki tol nusistovėjusius pastatų ir miestų komponavimo principus. Lietuvoje modernizmo architektūros tendencijos ėmė reikštis tik 3-iojo XX amžiaus dešimtmečio pabaigoje, o labiausiai išsiskleidė 4-ąjame dešimtmetyje. Stipriausiai ši srovė įsitvirtino tuometinėje sostinėje Kaune, kai tuo tarpu Raseiniuose ir kituose provincijos miestuose modernistiniai pastatai būdavo daugiau mažiau pavieniai, o to meto statyboje dominavo modernizuoto istorizmo stilistika.

Raseinių gimnazijos pastatą galima vadinti labiausiai atitinkančiu modernybės kanonus statiniu ne tik Raseinių mieste, bet ir Lietuvoje. Jei Telšių Žemaitės gimnazijos rūmai deramai minimi kaip vienas geriausių funkcionalizmo krypties pastatų šalyje, tai dabartinė Viktoro Petkaus mokykla yra nepagrįstai primirštas architektūrinis artefaktas.

Gimnazija pastatyta 1939 metais pagal raseiniečio, buvusio mokinio, garsaus architekto Adolfo Lukošaičio projektą. Pastatui būdinga plokščiafasadiška kompozicija atsisakant tradicinei architektūrai būdingų puošybos elementų, nors kaip būdinga nacionalinei modernizmo krypčiai – yra išlaikomas kai kurių plokštumų ritmas panaudojant piliastrus salės langų kompozicijoje.

Dėmesį reikėtų atkreipti ir į juostinių langų įvaizdžius pagrindiniame fasade. Bene vertingiausia pastato dalis – pagrindinis įėjimas – formuojamas funkcionalizmui būdingo stogelio pagalba ir perslinktais tūriais, kampiniu stiklu, stiklo siena (angl. Curtain wall). Būtent įėjimo kompozicija daugiausiai atspindi tuo metu vakarų Europoje dominavusius architektūros kompozicijos idealus.

Nors salės langai apipavidalinti architektūrine ritmika, kurią kuria piliastrinės kompozicijos, tačiau čia pastebimas gausesnis nei Raseinių tarpukario architektūros kontekste, stiklo panaudojimas. Atkreiptinas dėmesys į laiptinės patalpas, kurios būtent ir paryškintos „curtain wall“ motyvais. Gimnazijoje įrengti erdvūs kabinetai, sporto salė, didžiulė aktų salė su balkonu, kurią puošė dailininko Adomo Varno drobės.

Po II pasaulinio karo šalia pietrytinio korpuso pristatytas papildomas mokyklos tūris ir sporto mokyklos patalpos, iš esmės išlaikė modernistinį pastato identitetą. Tačiau verta paminėti, jog atlikus pastarąjį patalpų išplėtimą, neliko galimybės apžvelgti salės tūrio transparentiškumą, kuris buvo matomas iš dabartinio stadiono pusės dėka didelių įstiklintų angų šiame fasade. Taip pat pranyko ir vertingas, asketiško dizaino galinės sienos stogelis.

Apibendrintai galima pasakyti, jog Raseinių gimnazijos, dabartinės Viktoro Petkaus vardo mokyklos pastatas yra geriausiai funkcionalizmo minties idėjas įprasminantis pastatas Raseinių mieste ir vienas įdomiausių mokomųjų pastatų Lietuvoje. Investicijos į pastato statybą ir jo anam metui itin pažangi architektūrinė kalba atspindi bendrą tarpukario Lietuvos požiūrį į švietimo infrastruktūrą, kurios plėtra buvo vienas kertinių to meto valstybės uždavinių.

Karo metais mokyklos pastatas naudotas kariuomenės reikmėms ir negailestingai nuniokotas. Pokaryje Raseinių gimnazija buvo pertvarkyta į vidurinę mokyklą. Šiuo metu čia veikia disidento Viktoro Petkaus vardu pavadinta progimnazija. Nors karo metais pastatas apgriautas, čia nelikę interjerų autentiškumo, tačiau gerai išlikusi tūrinė – erdvinė kompozicija leidžia gėrėtis šiuo Lietuvos tarpukario modernizmo perlu.

Šis buvęs gimnazijos pastatas – tai vienas iš kelių pastatų mieste dalinai „išgyvenusių“ II pasaulinio karo bombardavimą. Kai kurie išlikę pastatai stipriai pakitę, dalis – santūriai stūkso miesto šurmulyje.

Šių metų Europos paveldo dienų’25, vyksiančių rugsėjo 18-26 dienomis, tema – „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“ – ragina pažvelgti į architektūrinius objektus ne tik kaip į istorijos liudytojus, bet ir kaip į ateities įkvėpėjus. Tai – puiki proga išgirsti asmenines istorijas, slypinčias už storų paveldo sienų: apie žmones, kurie kūrė, gyveno, dirbo ar tiesiog buvo šių vietų dalimi. Architektūrinio paveldo tema apima platų spektrą – nuo religinių, komercinių ir pramoninių pastatų funkcijų iki statinių, turinčių atminties ar simbolinę reikšmę.

Raseinių krašto istorijos muziejus kartu su VšĮ „Atrask Raseinius“ jungiasi prie šios akcijos. Jau visai netrukus kviesime raseiniškius drauge iš naujo atrasti ir pažinti išlikusią Raseinių miesto modernizmo architektūrą renginiuose „Langas į praeitį – modernūs Raseiniai“.

Šis pastatas vienas iš tų, kuriuos turės aplankyti orientacinio žaidimo dalyviai. Informaciją dėl žaidimo taisyklių ir būsimų renginių sekite mūsų svetainėje ir socialiniame tinkle Facebook.

Kilus klausimams, kreiptis tel. 0 428 51 191 arba el. p raseiniumuz@gmail.com

Tekstų autoriai – dr. K. Rudokas, Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkai

Fotografijos iš Raseinių krašto istorijos muziejaus archyvo. Šių dienų fotografijų autorius Sigitas Gudaitis, 2019 m.