Lietuvos kariuomenės kareivinės Raseiniuose. Europos paveldo dienos‘25

Senuoju Žemaičių keliu įvažiuojant į Raseinius iš Kauno pusės, tarpukariu atvykstančius pasitikdavo šviesiai tinkuotų, laisvu užstatymu išdėstytų pastatų ansamblis, skirtas kareivinėms.

Kareivinės mieste stovėjo jau XVIII amžiuje, tačiau pastatai buvo išdėstyti priešingoje – vakarinėje miesto pusėje ir buvo sugriauti I pasaulinio karo metais. 1934 metais rytinėje miesto pusėje pradėtas statyti šiuolaikiškas kareivinių kompleksas. Kareivinių projekto autorius – architektas Algirdas Šalkauskis, kaip manoma, pastato funkciniam zonavimui pritaikė tuo metu naują planinę tipologiją.

Kompleksą sudarė pagrindinis korpusas, susidedantis iš simetriško tūrio, išskaidyto į tris fligelius, štabo pastato, dviejų arklidžių, dviejų amunicijos sandėlių ir kitų smulkesnių pagalbinės paskirties pastatų. Pagrindiniame korpuse veikė pulko stacionaras ir valgykla.

Kadangi Raseinių miesto plėtra po karo vyko įvairiomis kryptimis, tame tarpe ir į pietryčių pusę, tai šiuo metu įvažiuojant į miestą ansamblis yra netekęs savo dominantės pozicijos. Nuo dabartinės Šatrijos gatvės neblogai matosi dviaukštis, asketiškų formų, pusiau šlaitiniu stogu dengtas štabo pastatas, taip pat šalia pilko sovietinio tūrio stūkso kareivinių korpuso fligeliai.

Sovietinės okupacijos išvakarėse, kareivinės buvo plečiamos, statomi nauji pastatai. II pasaulinio karo metais kareivinės suniokotos. Pats kompleksas yra smarkiai pakitęs dėl sovietmečių vykusių teritorijos pertvarkymų. 1955 m. atstatytų kareivinių pastatuose įkurtas „Šatrijos“ siuvimo fabrikas, tapęs ne tik viena didžiausių įdarbinimo vietų, bet ir subūrusi aktyvią bendruomenę, puoselėjusią kultūrinį ir sportinį darbuotojų gyvenimą. 2025 metais įmonė, deja, uždaryta.

Kalbant apie kareivines, kaip funkcinį architektūros tipą, ypač modernizmo statybos ir miesto planavimo kontekste, galima išskirti keletą faktorių. Visų pirma – karo infrastruktūra dar Senovės Romos laikais užduoda bene pirmąjį Europoje tipinės statybos kodą. „Decumanus“ ir „Cardo“ – taip buvo vadinamos pagrindinės susikertančios gatvės stačiakampiame gatvių tinkle statant bet kokį naują miestą Romos imperijos teritorijoje. Vienodos konfigūracijos miesto planai leido Romos imperijos kariuomenei vienodai gerai orientuotis kiekviename valstybės mieste.

Antra, Raseinių kareivinės, kaip ir daugelis kareivinių statytų tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse dažnai pasižymėjo laisvo užstatymo urbanistine morfostruktūra. Laisvai erdvėje stovintys, vienas su kitu nesujungti pastatai būdingi mokyklų, ligonių ir karo architektūros tipams, XX amžiaus pradžioje imti naudoti ir gyvenamajai statybai.

Lietuvoje net ir tarpukariu vyravo tradicinė urbanistinė sistema – gyvenamieji pastatai buvo statomi arba gatvės perimetre, arba naudojant sodybinį užstatymo principą. Todėl Raseinių kareivinės, kartu su taip pat 1939 metais užbaigtu gimnazijos pastatu, turėjo sudaryti įdomią laisvo užstatymo struktūrą ir iš esmės architektūriniu požiūriu turėjo būti, moderniausia ir švariausia miesto vieta.

Dabartinis buvusių kareivinių vaizdas yra stipriai pakitęs, tačiau kompleksas tarnauja kaip miesto plėtros ženklas ir laisvo užstatymo plano pavyzdys iš tarpukario laikotarpio Raseiniuose.

Šių metų Europos paveldo dienų’25, vyksiančių rugsėjo 18-26 dienomis, tema – „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“ – ragina pažvelgti į architektūrinius objektus ne tik kaip į istorijos liudytojus, bet ir kaip į ateities įkvėpėjus. Tai – puiki proga išgirsti asmenines istorijas, slypinčias už storų paveldo sienų: apie žmones, kurie kūrė, gyveno, dirbo ar tiesiog buvo šių vietų dalimi. Architektūrinio paveldo tema apima platų spektrą – nuo religinių, komercinių ir pramoninių pastatų funkcijų iki statinių, turinčių atminties ar simbolinę reikšmę.

Raseinių krašto istorijos muziejus kartu su VšĮ „Atrask Raseinius“ jungiasi prie šios akcijos. Jau visai netrukus kviesime raseiniškius drauge iš naujo atrasti ir pažinti išlikusią Raseinių miesto modernizmo architektūrą renginiuose „Langas į praeitį – modernūs Raseiniai“.

Šis pastatas vienas iš tų, kuriuos turės aplankyti orientacinio žaidimo dalyviai. Informaciją dėl žaidimo taisyklių ir būsimų renginių sekite mūsų svetainėje ir socialiniame tinkle Facebook.

Kilus klausimams, kreiptis tel. 0 428 51 191 arba el. p raseiniumuz@gmail.com

Tekstų autoriai – dr. K. Rudokas, Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkai

Fotografijos iš Raseinių krašto istorijos muziejaus archyvo. Šių dienų fotografijų autorius Sigitas Gudaitis, 2019 m.