Gydytojos Elenos Bitytės-Kerpauskienės namas. Europos paveldo dienos'25

Neatsilikdami nuo bendrųjų Lietuvos modernizacijos tendencijų paskutiniaisiais nepriklausomybės metais Raseiniai gana sparčiai keitė miestelio išvaizdą: buvo griaunamos senos medinės lūšnos, grindžiamos gatvės, kilo mūriniai pastatai. 1940-taisiais netgi susirūpinta ir kanalizacijos įvedimu.

Šie procesai atsispindi Lietuvos dienraščių žinutėse apie Raseinius. Antai 1938-ųjų „XX amžiuje“ rašoma: „dabar visur plačiai diskutuojama miestų perstatymas, sumūrinimas ir bendrai sparti pažanga. Raseiniai stovi prie tarptautinio kelio. Bent tos gatvės, kuriomis pravažiuoja tarptautiniai keliautojai, o šiemet jų beveik kasdien matyti, turėtų jau tvarkytis.“

Vaikų ir vidaus ligų gydytojos Elenos Bitytės-Kerpauskienės, pačiame miesto centre, Vytauto Didžiojo gatvėje, iškilęs privatus namas svariai prisidėjo prie naujo Raseinių veido kūrimo.

1937 metų rudenį dienraštyje „Lietuvos žinios“ buvo išspausdinta žinutė apie Raseinius: „Šią vasarą mieste ėjo gyva statyba. Itin daug pastatyta mūrinių namų ir jie – visi moderniško stiliaus, dviejų aukštų. Iš pastatytų namų pažymėtini: vaist. Volperto, gyd. Kerpauskienės, autobusų savininkų brolių Petrauskų, Panevėžio apyg. Teismo pirm. Vabalo. Naujieji namai puošia ir keičia miesto vaizdą“.

Minėti pirmieji trys namai pastatyti nugriovus senus pastatus centrinėje miesto dalyje. Raseinių krašto istorijos muziejuje saugoma 1933 m. nuotrauka, kurioje matyti, kad Vytauto Didžiojo gatvėje Nr. 28 stovi dviejų galų medinis namas skiedrų stogu. Po metų kitų pastatą nugriovė, jo vietoje, priešais Lietuvos banką, iškilo modernus mūras.

Nors istoriniai duomenys apie šį namą dar turėtų būti tikslinami, tačiau tikėtina, kad objektą galėjo suprojektuoti statybos inžinierius Antanas Adomonis, kuris panašiu metu dirbo Raseinių apskrities inžinieriumi. Architektūrine prasme objektas sekė naujausiomis to meto architektūrinėmis tendencijomis, kurios derintos su tradiciniais elementais. Pavyzdžiui, šlaitiniu čerpių stogu.

Objektą savo modernumu ir išskirtinumu miestelio architektūrinėje aplinkoje būtų galima lyginti su Ukmergėje XX a. ketvirtame dešimtmetyje iškilusiu gydytojo Aleksandro Dumbrio namu. Abu pastatai žymi mažesniuose miesteliuose įsikūrusios naujosios kartos inteligentijos pastangą susikurti šiuolaikišką, naujausius standartus atitinkančią darbo aplinką.

Tarpukaryje tokių namų pirmuose aukštuose specialistai įsirengdavo klientų priėmimo patalpas, o kituose aukštuose būdavo gyvenamieji kambariai. Tai iliustruoja ir Vaikų ir vidaus ligų gydytojos Elenos Bitytės-Kerpauskienės vizitinė kortelė, įrašai informacinėse telefonų knygose.

Antrojo pasaulinio karo metais bankas buvo apgriautas, o kitoje gatvės pusėje Kerpauskų namas liko stovėti sveikas tarp griuvėsių ir degėsių. Išskirtinė pastato architektūra visada traukė akį, prieš karą – grožiu, sovietmečiu – virš čerpinio stogo iškilusiomis trumpųjų bangų radijo įrangos antenomis.

Šiuo metu pastatas praradęs savo pirminį pavidalą. Šiuolaikinės architektūros antstatas tradicinį šlaitinį stogą pakeitė masyviu kubu, kuris neatpažįstamai transformuoja statinio charakterį. Išlikusi originalaus fasado dalis su retai mūsų mieste matomomis ir dabartiniams pastatams nebūdingomis detalėmis skatina domėtis XX a. 4 dešimtmečio modernistine architektūra. Nepaisant radikalaus pertvarkymo pirmųjų dviejų aukštų fasaduose dar galime įžvelgti čia stovėjus vieną iš moderniausių tarpukario Raseinių pastatų.

Šis pastatas – vos vienas iš kelių Raseinių mieste „išgyvenusių“ II pasaulinio karo bombardavimą. Kai kurie išlikę pastatai stipriai pakitę, dalis – santūriai stūkso miesto šurmulyje.

Šių metų Europos paveldo dienų’25, vyksiančių rugsėjo 18-26 dienomis, tema – „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“ – ragina pažvelgti į architektūrinius objektus ne tik kaip į istorijos liudytojus, bet ir kaip į ateities įkvėpėjus. Tai – puiki proga išgirsti asmenines istorijas, slypinčias už storų paveldo sienų: apie žmones, kurie kūrė, gyveno, dirbo ar tiesiog buvo šių vietų dalimi. Architektūrinio paveldo tema apima platų spektrą – nuo religinių, komercinių ir pramoninių pastatų funkcijų iki statinių, turinčių atminties ar simbolinę reikšmę.

Raseinių krašto istorijos muziejus kartu su VšĮ „Atrask Raseinius“ jungiasi prie šios akcijos. Jau visai netrukus kviesime raseiniškius drauge iš naujo atrasti ir pažinti išlikusią Raseinių miesto modernizmo architektūrą renginiuose „Langas į praeitį – modernūs Raseiniai“.

Šis pastatas vienas iš tų, kuriuos turės aplankyti orientacinio žaidimo dalyviai. Informaciją dėl žaidimo taisyklių ir būsimų renginių sekite mūsų svetainėje ir socialiniame tinkle Facebook.

Kilus klausimams, kreiptis tel. 0 428 51 191 arba el. p raseiniumuz@gmail.com

Tekstų autoriai – dr. V. Petrulis, Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkai

Fotografijos iš Raseinių krašto istorijos archyvo. Šių dienų fotografijų autorius Sigitas Gudaitis, 2019 m.