Šviesų 3D vaizdo projekcija „Tautos dainele, Tu išlikai”

Šiais metais Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną Raseinių krašto istorijos muziejus kviečia panaktinėti! Š. m. liepos 6 dieną, 23:00 val. kviečiame susirinkti Raseinių Žemaičio aikštėje, kur Jūsų lauks išskirtinis reginys – 3D šviesų vaizdo projekcija „Tautos dainele, Tu išlikai…“, skirta Dainų šventės šimtmečiui.

Klausiate, kodėl taip vėlai? Atsakymas paprastas – kad pamatytume patį geriausią vaizdą ir efektą, mums reikia visiškos tamsos. Tad, kas nesate pelėdos, teks užsistatyti žadintuvus. Nes tokio reginio tikrai nenorite praleisti!

Visa Lietuva skaičiuoja paskutines valandas iki šimtmečio Dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ pradžios. Tai svarbiausias ir ryškiausias šių metų renginys, subursiantis per 36 tūkstančius dalyvių – lietuvių iš viso pasaulio. LR Seimas 2024-uosius paskelbė Dainų šventės metais. Tad Raseinių krašto istorijos muziejus kviečia paminėti šią datą ir vainikuoti šventės pabaigą Raseinių Žemaičio aikštėje.

Vienas pirmųjų lietuviško kino operatorių, raseiniškis Kazys Lukšys nufilmavo pirmąją Dainų šventę, vykusią 1924 metais Kaune. Tautos dainius poetas Maironis specialiai pirmajai Dainų šventei parašė eilėraštį „Dainų dainelė“, kurios žodžiais yra sukurta daina. Per šį šimtmetį nuo pat pirmosios Dainų šventės daugybė raseiniškių prisidėjo ir prisideda prie šios tradicijos puoselėjimo. Projekcijoje naudojama RKIM rinkiniuose saugoma ikonografinė medžiaga, atspindinti tiek visą Lietuvos Dainų švenčių istoriją, tiek raseiniškių dalyvavimą prieškario ir dabartinėse šventėse.

Tiems, kurie nespės ar neturės galimybės pamatyti projekciją liepos 6-ąją – nenusiminkite! Nuo liepos 7 iki 12 dienos 3D šviesų vaizdo projekcija „Tautos dainele, Tu išlikai…“ vakarais nuo 23:00 iki 01:00 bus demonstruojama ant Raseinių krašto istorijos muziejaus pastato.

Lietuvos Dainų šventė yra unikali Lietuvos kultūrinės tapatybės dalis. Visą šimtmetį Dainų švenčių metu susiburia įvairių sričių ir kartų meno kolektyvai, kūrybinėmis formomis prisidedantys prie visuomenės kūrybos galios ugdymo, tradicijų išsaugojimo bei tęstinumo. Be to, 2003 UNESCO Lietuvos, Estijos ir Latvijos dainų ir šokių švenčių tradiciją bei simboliką paskelbė Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru. Kviečiame švęsti kartu!