Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Istorijų valanda muziejuje

Kovo mėnesį Raseinių krašto istorijos muziejuje eksponuosime parodą, skirtą Pasaulio Tautų Teisuoliams – žmonėms, gelbėjusiems žydus Antrojo pasaulinio karo metais. Visą mėnesį vyks edukaciniai užsiėmimai, jų metu prisiminsime Lietuvos žydų istoriją, šios tautos indėlį kuriant Lietuvos valstybę, plėtojant mokslą, amatus, miestų kultūrą. Kalbėsime apie nacių politiką 1941–1944 m. okupuotoje Lietuvoje, apie holokausto metus, kai buvo masiškai žudyti, į getus arba į priverstinio darbo stovyklas varyti vietos žydai ir romai. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 208 000 žydų,  nužudyta apie 190 000 žmonių nepaisant nei lyties, nei amžiaus, nuo kūdikių iki senolių. Prie Lietuvos žydų ir romų naikinimo prisidėjo ir vietos gyventojai bei kolaboravusios institucijos.

Nepaisant grėsmingos nacių politikos, pavojaus savo ir artimųjų gyvybėms, atsirado žmonių, ištiesusių ranką persekiojamiems ir pasmerktiems. Sudėtinga suskaičiuoti, kiek tiksliai būta gelbėtojų: dėl veiklos pavojingumo niekas nesigyrė slepiantys žydus, ar padedantys jiems maistu. Apie gelbėjimą mažai kalbėta ir po karo. Skaičiuojama, kad vienos žydų šeimos gelbėjimui prireikdavo dešimties žmonių. Istorikai teigia, kad Lietuvoje, gelbėjant ir slepiant 2 500-4 000 žydų dalyvavo maždaug dešimt kartų daugiau žmonių (apie 25 000). Žydų gelbėjimas – nevienadienis reiškinys. Ketverius karo metus besislapstantiems reikėjo ne tik pastogės ir duonos, bet ir drabužių, avalynės, vaistų, dokumentų. Už menkiausią pagalbą grėsė baudos ir suėmimai, už žydų slėpimą – mirties bausmė. Ne vienas gelbėtojas buvo išaiškintas (paskųstas) ir sušaudytas kartu su slapstomais žmonėmis.

Izraelio valstybė siekia tinkamai įvertinti tuos žmones, kurie įvykdė neprilygstamą žygdarbį – Antrojo Pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido. 1953 m. Jeruzalėje Izraelio Parlamentas – Knesetas įsteigė Jad Vašem (išvertus iš hebrajų kalbos tai reiškia „atmintis ir vardas“) instituciją, jai buvo patikėta įamžinti šešis milijonus žydų, tapusių nacių ir jų kolaborantų aukomis. Kita funkcija – išaiškinti asmenis, kurie dėl nesavanaudiškų paskatų gelbėjo žydus Holokausto metu, ir suteikti jiems Pasaulio tautų teisuolio vardą.

Žmogui, pripažintam Pasaulio tautų teisuoliu, įteikiamas Garbės raštas ir medalis, kuriame įrašyti žodžiai: „Išgelbėjęs vieną gyvybę – išgelbėjai visą pasaulį“. Teisuolių vardai įrašomi į Garbės sieną Jeruzalėje, Jad Vašem muziejaus teritorijoje, įkurtame Pasaulio tautų teisuolių sode. Pasaulio tautų teisuoliais pripažinta arti 1000 Lietuvos piliečių, po vieną. 1966 m. kovo 15 dieną Pasaulio tautų teisuolės vardas buvo suteiktas pirmai lietuvei – Onai Šimaitei. Dirbdama Vilniaus universiteto bibliotekoje, ji buvo Vilniaus geto ryšininke, slėpė pabėgėlius, ieškojo slapstymo vietų vaikams, nešė į getą ginklus ir šaudmenis, laiškus, o iš ten išnešdavo slėpti žydų kultūros vertybes. 2022 m. prisimenant O. Šimaitę ir pagerbiant visus gelbėtojus į Atmintinų dienų įstatymą įtraukta Kovo 15-oji – Lietuvos žydų gelbėtojų diena.

Asmenis, kurie gelbėjo žydus, Lietuvos valstybė apdovanoja Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, nuo 1990 m. šį apdovanojimą gavo apie 1 600 asmenų. Ir dabar, praėjus daugiau arti aštuoniasdešimt metų po karo, ieškoma gelbėtojų. Tai darosi vis sudėtingiau. Sunku rasti žmonių, kurie galėtų patvirtinti išgelbėjimo faktą ir papasakoti savo išlikimo istoriją. Gelbėtojų ir išgelbėtųjų istorijos unikalios, kai kurios jų užfiksuotos kino juostose.

Kovo 15 dieną 15 valandą kviečiame į muziejų, minėsime Lietuvos žydų gelbėtojų dieną: žiūrėsime rež. Dominyko Kubiliaus dokumentinius filmus „Pasaulio teisuoliai“, susitiksime su gelbėtojais ir jų vaikais, aptarsime Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus parengtą parodą „IŠGELBĖJĘS VIENĄ GYVYBĘ, IŠGELBĖJA PASAULĮ“.