BALTIJOS KELIAS/1989.08.23/RASEINIAI

  • Paskelbė: Gintarė Norkienė
  • Paskelbta: 2019-08-19

BALTIJOS KELIAS/1989.08.23/RASEINIAI

Važiuojant keliu Vilnius–Ukmergė–Panevėžys–Ryga pakelėje stovi apie keturiasdešimt mažosios architektūros paminklų. Jie pastatyti 1989–2014 metais Baltijos kelio – ypatingos reikšmės ir išskirtinio grožio istorinio įvykio – atminimui. Aštuoniasdešimt pirmajame kilometre keliolika metrų nuo kelio guli didokas riedulys su įtvirtinta metaline saulute ir juodo akmens plokšte su įrašu „BALTIJOS KELIAS/1989.08.23/RASEINIAI“. Švenčiant Baltijos kelio sukaktis, prie šio akmens atvažiuoja raseiniškiai, 1989 metais stovėję Baltijos kelyje, atsiveža vaikus, anūkus, kalbasi, prisimena, dainuoja, fotografuojasi ir, susikibę už rankų kaip anuomet, stoja į gyvąją žmonių grandinę... nors ir žymiai mažesnę.

1989 metais rugpjūčio 23 dieną, minint Molotovo-Ribentropo pakto 50-ąsias metines, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Latvijos ir Estijos Liaudies frontai pakvietė žmones į unikalią taikaus protesto akciją – Baltijos kelią. 650 kilometrų ilgio rankomis susikibusių žmonių grandinė buvo išsirikiavusi pagrindinėje magistralėje, jungusioje Baltijos šalių sostines –Vilnių, Rygą, Taliną. Akcijos iniciatoriai turėjo tik mėnesį laiko organizacinių reikalų sustygavimui – informacijos paskleidimui, magistralės atkarpų išskirstymui pagal rajonus, autoinspekcijos ir pagalbininkų „žaliaraiščių“ veiksmų suplanavimui, srautų keliais, kuriais judės automobiliai iš regionų, paskirstymui ir t.t. 

Baltijos kelio ruožą už Ukmergės link Panevėžio, trijų kilometrų atkarpėlę tarp ukmergiškių ir jonaviškių, užėmė Raseinių rajono žmonės. Juos kvietė, organaizavo, Raseinių sąjūdžio žmonės – sudaryta ir paskelbta tos dienos programa; pagamintos informacinės kortelės su datos, magistralės ir kilometrų nuoroda; užsakyti autobusiai dalyvių nuvežimui ir parvežimui, išleistas sąjūdžio laikraščio „Dubysa“ numeris ir kt. Programa, skelbiama 1989-08-19-osios „Naujo ryto“ numeryje, buvo sudėliota taip: „8 val. gedulingos Tautinės vėliavos pakėlimas Raseiniuose, Žemaičio aikštėje./ Akcija „Baltijos kelias“/ 15 val. formuojama kolona ties Kalnujais,/ 16 val. suformuota autokolona ties Ariogala (sankryža Ariogala – Čekiškė) išvyksta į autostrados Minskas Talinas (M12) 265–267 kilometrus (6 km nuo Ukmergės į Panevėžio pusę)./ Kviečiama vykti nuosavais automobiliais, vežtis kaimynus ir draugus. (...)/ Rankomis susikibsime 19 val. Pageidautina, kad turėtumėte mažas gedulingas Tautines vėliavėles ir žvakutes, taip pat juodas juostas./ Nuoširdžiai kviečiame visus pasiimti žiupsnelį žemės, kurią subersime ant ąžuolo, pasodinto akcijai atminti, šaknų./ 20 val. šventos Mišios Raseinių rajono bažnyčiose./ 23 val. gedulingos tautinės vėliavos nuleidimas žvakių šviesoje./ LPS Raseinių rajono taryba“. Netgi tuometė rajono valdžia davė leidimą suteikti dirbantiesiems laisvą dieną, įmonėms – skirti transportą. Antanas Kliunka, tuometis Raseinių Sąjūdžio tarybos atsakingasis sekretorius,rūpinosi dar ir tuo, kad raseiniškių atkarpa būtų kažkaip išskirtinai pažymėta (ir dabar jis organizuoja ir dalyvauja visuose Sąjūdžio ir Baltijos kelio atminimo renginiuose, jo pastangomis 2009 metais ant akmens atsirado plokštė su užrašu „BALTIJOS KELIAS/1989.08.23/RASEINIAI“).

Keletą dienų anksčiau, apžiūrint Raseiniams paskirtąją atkarpą vietai pažymėti ir Baltijos keliui įamžinti, nuspręsta panaudoti netoli kelio gulintį didžiulį akmenį. Kalvis Alvydas Bertulis pernakt nukalė saulutę, ji buvo įtvirtinta į akmenį. Rugpjūčio 23-ąją į vietą pajėgę atvykti raseiniškiai prie akmens suorganizavo mitingą, pašventino paminklą, pasodino penkis ąžuoliukus. Muziejus saugo perduotą raidžių dėlionę „BALTIJOS KELIAS NEPRIKLAUSOMYBĖS KELIAS“. Šias ant kartono kortelių atspausdintas raides raseiniškiai laikė ir gyvojoje grandinėje, ir mitinge prie akmens. O žvakučių ir gėlių juosta prie stovinčiųjų kojų sulygiavo, įrėmino, įprasmino gyvąją žmonių gretą.Net ir tokių organizacinių priemonių nepakako, kad raseiniškiai visi atvyktų į paskirtąjį kelio ruožą – dėl milžiniško važiuojančiųjų srauto buvo nemažai tų, kurie nepasiekė tikslo, stojo į solidarumo grandinę ten, kur 19 valandą liko užstrigę. 

Raseiniškiai tarpe 2 milijonų Baltijos kelyje dalyvavusių žmonių demonstravo tvirtą ryžtą būti laisvi.

2013 m. rugsėjį Katalonijos regiono Ispanijoje gyventojai susikibo rankomis ir sudarė 400 km ilgio grandinę. Taip jie deklaravo nepriklausomybės siekį. Grandinė driekėsi nuo Pirėnų iki Valensijos. Joje stovėjo daugiau nei pusantro milijono geltona ir raudona – Katalonijos vėliavos spalvomis – pasidabinusių žmonių. Akcijos organizatoriai pripažino, kad juos įkvėpė lietuvių, latvių ir estų pavyzdys Baltijos kelyje 1989 metais.

Loreta Kordušienė

Raseinių krašto istorijos muziejus

Vitaliaus Judicko fotografijos, 1989 m.

Nepamirškite padėkoti autoriui