Virtuali paroda ,,Žemaitiški raštai audiniuose“

2019 metais Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimų dėl 2019 metų paskelbimo atmintinais metais.Seimo sprendimu, šie metai paskelbti Lietuvos Tarybos pirmininko, Lietuvos valstybės prezidento Antano Smetonos, kunigo ir rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto, Vietovardžių metais.

Minint pirmą kartą Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800-ąsias metines, 2019 m. paskelbti Žemaitijos metais.Seimas šį sprendimą priėmė pripažindamas Žemaitijos indėlį per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį į valstybės gyvenimą, išlaikant prigimtinę savastį, kalbą, papročius, tradicijas ir savitą krašto istoriją.

Virtuali paroda ,,Žemaitiški raštai audiniuose“

Audiniai Lietuvoje išlikę iš pirmųjų mūsų eros amžių. Daugiausia jie buvo vartojami drabužiams. XVIII-XIX a. lovatiesės (paklodė), staltiesės, rankšluosčiai, gūnios ir kt. audiniai buvo audžiami iš lininių, vilnonių, kartais kanapinių verpalų. XIX a. antroje pusėje pradėta vartoti medvilnę bei šilką, XX a.– dirbtinį šilką bei kitas sintetines medžiagas.

Vienas iš seniausių audinių – įvairiaspalvės skersadryžės pusvilnonės pailgos formos gūnios. Jos dėvėtos iki XIX a. vidurio. Šiaurės Žemaitijoje naudojo platesnes ir trumpesnes gūnias, o pietų ir vakarų Žemaitijoje – siauresnes ir ilgesnes. Išaustos gūnios buvo sunkios, gal dėl tos priežasties dar jas naudojo kaip antklodes ar lovatieses.

Raseinių krašto istorijos muziejuje sukaupta gražių XIX a. – XX a. lovatiesių (divonų, kapų), audinių. Lovatiesėse sudėta istorija apie mūsų krašto žmonių buitį ir būtį, poreikių ir estetikos suvokimo kaitą. Kiekvienas audinys išsiskiria savo spalvingumu, raštu, spalvų derme. Tai puošniausi audiniai, kurių audimo tradicijas audėjos perimdavo iš kartos į kartą. Mūsų protėviai audinius sugebėdavo išmarginti įmantriausiais raštais, ritmingomis kompozicijomis. Kiekviena moteris mokėjo austi, šio amato nuo mažumės mokėsi namuose, pas kaimynes. Audimas moterims buvo svarbi saviraiškos forma. 

Raseiniai – Pietryčių Žemaitija. Mūsų krašte audiniai, lovatiesės dažniausiai austos dimų raštais: rinktinės, keturnytės, aštuonnytės, aštuonnyčiu ruoželiniu ir kaišytiniu audimo būdu. Ypač retos mūsų krašte raudonos, mėlynos, baltos spalvos lovatiesės. Dauguma lovatiesių dvipalės, austos paprastomis, kaimo meistrų padarytomis staklėmis. Patys seniausi pavyzdžiai austi keturnyčiais dimais. XX a. viduryje bei antrojoje amžiaus pusėje pamėgtos rinktinių dimų audiniai: atpažįstami lelijų, rožių, vynuogių, dobilų bei abstrakčių gėlių, medžių motyvai. Augaliniai motyvai derinami su geometriniais elementais. 

Raseinių krašto istorijos muziejuje Etnografijos rinkinyje saugomos žemaičių moterų austos skaros, kurios atpažįstamos savitu spalvų deriniu, ornamentika, būdinga Žemaitijos regionui.Dauguma skarų austos iš vilnos, didelės, kvadratinės, spalvingesnės. Skaros puoštos įvairiaspalviais skaistgijų kuteliais, bumbuliukais, palaidais siūlais.

Ši virtuali paroda suteikia galimybę pamatyti margaspalvių audinių įvairovę, įžvelgti žemaitiškus raštus, pajusti ypatingą meilę tam, ką žmogus darė savomis rankomis. Didžiausias turtas – atmintis perduota iš kartos į kartą.

Mes turime pažinti savo kultūrą. Negali žmogus mylėti ir gerbti kultūros, kurios nepažįsta. Tik gilus pažinimas skatina pagarbą jai, tik istorinis procesų supratimas sukelia pagarbą savo krašto kultūrai, jos žmonėms.

Muziejininkė Vita Tarvydienė

Atnaujinta: 2024-01-26