Muziejams perduotose nuotraukose, dokumentuose, rankraščiuose – Lietuvos Nepriklausomybės kelio liudijimai

Kviečiame susipažinti su paroda „Lietuvos Nepriklausomybės kelias: asmenybės, įvykiai“, parengta pagal informaciją, kurią 2016 m. muziejams pateikė gyventojai ir organizacijos, perduodami jiems saugoti nuotraukas, dokumentus, rankraščius ar šių objektų skaitmeninius vaizdus, liudijančius apie mūsų valstybės kūrimąsi nuo XIX a. pab. iki šių dienų. Parodoje – 23 mobilūs stendai, kiekviename iš jų – vis kita Lietuvos Nepriklausomybės kelią iliustruojanti istorija.

Parodoje pristatomos nuotraukos, kuriose įamžinti ne tik tokie gerai žinomi valstybės ir visuomenės veikėjai kaip Jonas Basanavičius ar Vytautas Landsbergis, bet ir kiti garbūs Lietuvos žmonės, kurie aktyviai dalyvavo tautiniame judėjime, dėjo ir stiprino mūsų valstybės pagrindus įvairiuose šalies regionuose.

Pirmą kartą viešinamos nuotraukos, pasakojančios apie Klaipėdos krašto istoriją ir jo ryšius su buvusia Lietuvos laikinąja sostine iki 1923 m. sukilimo. Jose užfiksuoti 1920–1921 m. vykę pirmieji Mažosios ir Didžiosios Lietuvos visuomeninių ir kultūros organizacijų – Šaulių sąjungos ir Lietuvių meno kūrėjų draugijos – atstovų susitikimai Klaipėdoje ir Kaune. Šiose šiandien jau nebežinomų fotografų nuotraukose įamžintas prof. Tadas Ivanauskas, šaulė Honorata Ivanauskienė, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, politikos ir visuomenės veikėjas Stasys Šilingas, Mažosios Lietuvos kultūros gyvenimo organizatorius Adomas Brakas ir daugelis kitų iškilių ano metų kultūros, mokslo, valstybės ir politikos veikėjų. Tada, per istorinį klaipėdiečių ir kauniečių susitikimą, ant Rambyno kalno skambėjo patriotinės kalbos, buvo skleidžiamos tautos vienybės idėjos, kalbas sakė Juozas Tumas-Vaižgantas, Vydūnas ir daugelis kitų renginio dalyvių.

Parodos stenduose pateikiama ir paprastų Lietuvos žmonių, ir iškilių asmenų, jų šeimų istorijų. Viena iš jų pasakoja apie pirmojo lietuviškų lėktuvų konstruktoriaus Jurgio Dobkevičiaus svarbiausius gyvenimo faktus, jo aistrą aviacijai ir tai, kaip jo pavyzdys prisidėjo plėtojant aviaciją Lietuvoje. Kitame stende pasakojama apie tarnybą Lietuvos Respublikos kariuomenės autokuopoje 1927–1928 m. atlikusio kelmiškio Bolio Sabaičio likimą. Atskiras stendas skirtas Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus šeimai. Lietuvos Atgimimo laikotarpį parodoje atspindi Molėtų, Plungės, Skuodo muziejų stendai. Raseinių krašto istorijos muziejaus parodos stende ,,Girkalnio istorija šimtmečio bėgyje“ pristatoma Girkalnio pagrindinėje mokykloje saugomos istorinės nuotraukos, kuriose įamžinta mokytojų, mokinių ir miestelio bei aplinkinių kaimų gyventojų veikla, svarbiausi įvykiai, pastatai ir žmonės.

  Raseinių rajono miestelis Girkalnis žinomas nuo XV a., kaip Žemaičių vyskupijos valda. Čia stovi Šv. Jurgio bažnyčia, XVII a. pradžioje buvo įsteigta savarankiška parapija. Yra duomenų, kad Girkalnyje jau tuomet gyveno mokytojas, kas rodo buvus mokyklą. Vėliau Girkalnis tapo valsčiaus centru ir ypač išaugo XIX a., daugumą gyventojų tuomet sudarė žydai. Netoliese klestėjo Bilevičių dvaras. Senasis Žemaičių plentas garantavo gerą susisiekimą su apskrities centru Raseiniais ir Kaunu. Nepriklausomybės metais Girkalnio valsčius garsėjo kaip švietimo ir kultūros centras. Čia veikė įvairios organizacijos, buvo organizuojami kursai suaugusiems, šešių skyrių pradinėje mokykloje dirbo puikūs mokytojai. 1940 metais Girkalnio mokykloje dirbo 6 mokytojai: Petras Skinderis, Antanina Antanaitytė, Ida Mickūnienė, Antanina Skinderienė, Stasė Mockevičienė, Kotryna Juškaitytė. Lietuvą okupavus sovietams, daugeliui mokytojų teko pasitraukti iš savo darbo vietų, o kai kuriems paragauti ir tremtinio duonos. Toks likimas 1941 m. ištiko mokytojų Skinderių šeimą.

Antrojo pasaulinio karo metu mokyklos patalpose buvo įsikūrusi karo ligoninė. Mokykla vėl pradėjo veikti tik 1944 m. pabaigoje. Oficialiai Girkalnio progimnazija laikoma atidaryta tik nuo 1945 m. kovo 16 d. Šešto dešimtmečio viduryje mokykla buvo perorganizuota į vidurinę mokyklą, buvo išleistos 43 abiturientų laidos.

Turima žinių, jog per visą Girkalnio mokyklos gyvavimo laikotarpį (1637–2003 metais) joje dirbo daugiau kaip 300 mokytojų.

Girkalnio žemė išugdė daug Lietuvai nusipelniusių žmonių. Girkalnio mokykloje mokėsi kunigas, rašytojas, Lietuvos Steigiamojo Seimo atstovas, visuomenės veikėjas, pavasarininkų organizacijos įkūrėjas Povilas Dogelis (1877–1949). Bakaičių dvare gimė 1863 m. sukilimo dalyvis Vaclovas Ibenckis (1843–1893), Paliesyje gimė rašytoja aušrininkė Stanislava Paškevičienė (1846–1933) ir daug kitų iškilių žmonių.

Su paroda galima susipažinti internete adresu http://www.ldm.lt/lietuvos-nepriklausomybes-kelias-asmenybes-ivykiai.

Iki Naujųjų metų stendai demonstruojami Lietuvos dailės muziejaus Lietuvos muziejų integralios sistemos LIMIS centro patalpose adresu Didžioji g. 4 Vilniuje, įėjimas laisvas.

Nuo 2017 m. sausio 2 d. paroda keliaus po šalies kultūros ir švietimo įstaigas.

Paroda parengta bendradarbiaujant 25 Lietuvos muziejams. Jie, įgyvendindami projektą „Skaitmeninis turinys apie Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpį liudijantį dokumentinį paveldą – nacionaliniuose ir tarptautiniuose portaluose“ surinko, ištyrinėjo ir suskaitmenino daugiau negu 4 tūkst. įvairių dokumentinio paveldo objektų. Didžioji jų dalis buvo aprašyta Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS). Duomenys apie daugiau negu 2 tūkst. objektų yra paviešinti LIMIS portale www.limis.lt, virtualios elektroninio paveldo informacinės sistemos portale „E. paveldas“ www.epaveldas.lt ir didžiausiame Europos kultūros paveldo portale „Europeana“ www.europeana.eu. 200 atrinktų teminių vaizdų panaudoti kuriant mobilią stendinę parodą „Lietuvos Nepriklausomybės kelias: asmenybės, įvykiai“.

Stendinę parodą parengė Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras (LM ISC LIMIS).

Projektą rėmė: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, projekte dalyvavę muziejai.