Pro objektyvą istoriją išsaugoję ateičiai. Raseinių fotografai

Senos nuotraukos – vienas įdomiausių istorijos pažinimo šaltinių. Rugpjūčio 19-ąją, minint Pasaulinę fotografijos dieną, kviečiame trumpai susipažinti su Raseinių miesto fotografijos ir pirmųjų čia šiuo amatu užsiėmusių žmonių istorijomis.

Įdomu – Varšuvoje leistas savaitraštis „Tygodnik Ilustrowany“, įsteigtas fotografo Konrado Bejerio (Beyer), dar 1860 m. išspausdino pirmąsias iliustracijas, kurioms buvo panaudotos Lietuvoje darytos fotografijos. Šios iliustracijos – tai savaitraščio raižykloje pagal atsiųstas fotografijas padaryti medžio raižiniai. Beveik visose iliustracijose vaizduojamas Vilnius, jų autorius yra Abdonas Korzonas. Tačiau įdomu, jog vienoje yra užfiksuotas Raseinių dominikonų bažnyčios ir vienuolyno vaizdas. Šios fotografijos autorius nenurodomas. Nežinia, kas ją atsiuntė į savaitraščio redakciją. Tyrinėtojas D. Junevičius mano, kad šios nuotraukos autorius gali būti žinomas Varšuvos fotografas Janas Mieczkowskis, kuris 1858–1859 m. lankėsi Lietuvoje.

Muziejus nuolat kaupia informaciją apie fotografus, dirbusius Raseinių mieste ir jo apylinkėse. Ir, žinoma, jų darytomis fotografijomis pildo muziejaus rinkinius. Mūsų archyve saugomų senųjų fotografijų kokybė rodo, kad XX a. pr. Raseiniuose dirbę fotografai buvo profesionalūs, turėjo didelio formato kameras, fotografavo ne tik portretus, bet ir pastatus, su įranga keliaudavo po Raseinių apylinkes ir aplinkinius miestelius. Turime būti dėkingi visiems fotografams, užfiksavusiems ir išsaugojusiems Raseinių krašto vaizdus, istorinius įvykius ir čia gyvenusių žmonių portretus, ypač iki pasaulinių karų. Šiandien šios fotografijos – neįkainojama vertybė.

Tiesa, fotografai Raseinių mieste pradėjo kurtis gerokai dar iki XX amžiaus. Raseinių fotografų istorija glaudžiai susipynusi su Telšių. Pirmasis žinomas Raseiniuose dirbęs fotografas – Kuršo žydas Leiba Mejeris Lebenšteinas. Į Raseinius jis atvyko 1866 m. gegužės 25 d. iš Telšių, nes sunkiai sekėsi konkuruoti su ten dirbusiu fotografu Chaime Arensonu. Jo paties žodžiais tariant, dviem fotografams darbo Telšiuose buvo per mažai, todėl jis nutarė persikelti į Raseinius. L. M. Lebenšteinas Raseiniuose atidaryti ateljė leidimą gavo 1866 m. gegužės 29 d. Mažesniuose apskričių miestuose, tokiuose kaip Raseiniai, tuo metu paprastai nuolatos dirbdavo po vieną fotografą. Kiek laiko L. M. Lebenšteinas dirbo Raseiniuose – nežinoma.

Manoma, kad Raseiniuose 1867 m. fotografo nebuvo, nes tuo metu čia atvažiuoti ketino net keli fotografai. 1867 m. rugpjūčio 17 d. leidimo prašė Raseinių miestietis Mejeris Kopelis Kušeliukas, tačiau jo negavo, nes nepateikė užstato. 1868 m. vasario 8 d. leidimą steigti fotoateljė gavo Faifušas Luncas, bet ji veikė neilgai – jau tų pačių metų rugsėjo 3 d. buvo uždaryta. Tuo laiku jau nereikėjo užstatų ir pakartotinai kreipęsis leidimą gavo M. K. Kušeliukas. Ši ateljė veikė trumpai, joje tikriausiai buvo padaryta nedaug vidutinio lygio nuotraukų.

1869 m. Raseiniuose ateljė įkūrė iš Telšių atvykęs Adolfas Smilgevičius (tėvas Eduardas fotografavo Telšiuose). 1872 m. pradžioje jis grįžo į Telšius pakeisti nusenusį tėvą. Ten jo ateljė veikė iki 1875 m. Paskui vėl buvo atkelta į Raseinius ir gyvavo iki pat fotografo mirties 1895 m. balandžio 4 d. Jo fotografijos buvo žymimos tokiais įrašais: „A. СМИЛЬГЕВИЧ  РОССИЕНЫ“. 1872–1874 m. Raseiniuose fotografavo Prūsijos pilietis Adolfas Bohlenas. Fotografas šiam darbui dirbti leidimo neturėjo, už tai jam grėsė teismas, todėl 1875 m. jis buvo priverstas grįžti į Prūsiją. Tais pačiais metais Raseiniuose trumpai veikė kito Prūsijos piliečio – Benjamino Manno ateljė.

Po A. Smilgevičiaus mirties ateljė Raseiniuose 1896 m. birželio 9 d. įsteigė žydų tautybės fotografas Chaimas Izraelis Zaksas. Deja, apie 1900 m. jis išsikėlė į Šiaulius, pardavęs savo fotoateljė su visomis dekoracijomis. Muziejuje saugoma fotografija su tokiu įrašu nugarinėje pusėje „Фотогр. И. ЗАКСЬ  Россиены“. 1898 m. archyviniais duomenimis Raseiniuose veikė 4 fotoateljė.

XX a. pradžioje savo dirbtuves Raseiniuose turėjo šie fotografai: Stanislas Marmakevičius, Maksas Rubinšteinas, M. Liudginas, Jakobas Kacevas, Dovydas Zolinas (g. 1880 m. lapkričio 12 d. Raseinių mieste). Visi jie, išskyrus S. Marmakevičių, buvo žydų tautybės žmonės.

Šviesios atminties kraštotyrininkas, labai mėgęs fotografuoti, mokytojas Pranas Lazdauskas atsiminimuose rašo: „D. Zolinas labai stengėsi išlaikyti savo reputaciją – nefotografuodavo esant dirbtiniam apšvietimui. Turėjo stiklinį paviljoną, net stogas buvo stiklinis, kad patektų natūrali šviesa. Pastatydavo dekoracijas – pasakiškai gražų gamtos vaizdą. Atsistojęs šalia tarsi „įaugdavai“ į jį. Fotoaparatas būdavo ant stovo, fotografas palįsdavo po tamsiu audeklu, liepdavo šypsotis, tik jokiu būdu nejudėti“. Ant nuotraukos kampo arba nugarinėje fotografijos pusėje įmušdavo tokį  antspaudą: „D. Zolino fotografija. Raseiniai“. Vienintelis trūkumas, kad nenurodydavo metų.

D. Zolinas dirbo iki pat vokiečių okupacijos, muziejuje yra fotografijų pažymėtų raudonu antspaudėliu: „1941 birž. 7. Foto D. Zolinas Raseiniai Vyt. Didž. g.“. D. Zolinas žuvo 1941 m. Holokausto metu. Jo sūnus Nachumas buvo patekęs į Kauno getą, pabėgo, slapstėsi pas Juozą ir Juzefą Ramanauskus Bralinskių kaime, vėliau pas Anelę Tarapinienę Beržių kaime įrengtame bunkeryje. Po karo Nachumas Zolinas dirbo Eltos fotokorespondentu, 1950 m. išvyko į Izraelį, vėliau į Pietų Afrikos Respubliką.

Nemažiau vietinių gyventojų mėgta ir M. Liudgino fotoateljė, buvusi adresu Maironio g. 6. Apie šią fotoateljė 1936 m. laikraštis „Diena“ straipsnyje „Iš senosios Žemaičių sostinės – Raseinių“ rašo: „M. Liudgino fotoateljė darbai atliekami meniškai, todėl daugelis raseiniškių eina čia fotografuotis, prie fotografijos veikia moderniška foto mėgėjų laboratorija, kurioje išaiškinami negatyvai, daromi padidinimai ir visa kita. Ponas M. Liudginas tame pačiame name laiko gastronomijos vaisių ir vyno krautuvę, o taip pat fotoaparatus ir foto reikmenis“.

Fotografus būdavo galima išsikviesti į namus, įstaigas ar šventes gamtoje. Ieškodami įsimenančios reklamos fotografai savo dirbtuves „krikštijo“ skambiais vardais. Pavyzdžiui, Raseiniuose veikė fotoateljė „Modern“, jos savininkas buvo Ch. O. Telemas. Konkuruodami fotografai savo ateljė ir fotografijų nugarėles įvairiai puošdavo ar atspausdavo įvairią reklamą. S. Marmakevičiaus fotografijos žymėtos taip: nugarinėje pusėje, kairėje, „C“ raidė, puošta pakalnučių ir tulpių motyvais, viršuje įrašas „PHOTOGRAFHIE Stanislas Marmakiewicz a ROSSIENNES“.

XX a. ketvirtame dešimtmetyje fotografija pasidarė labai populiari. 1934 m. Raseinių skautų draugovė įkūrė fotografų būrelį. Atsirado fotografuojančių mėgėjų, fotoaparatų parsiveždavo grįždami iš emigracijos. Mėgėjai fotografuodavo ir atiduodavo foto juosteles į laboratorijas. Profesionalai fotografai darėsi lankstesni, vykdavo pagal iškvietimus į namus, įstaigas, šventes gamtoje, kartu keliaudavo po Lietuvą, ryškindavo mėgėjų foto juosteles, darė nuotraukas. Šios įvairios paslaugos atsispindėjo ir reklamose, pavyzdžiui: „M. Liudginas Foto Laboratorija ir priima portretų padidinimų Raseiniai“.

Muziejuje ir privačiuose šeimų archyvuose saugomos Raseiniuose dirbusių fotografų nuotraukos. Daugelio čia dirbusių fotografų likimai nežinomi, liko tik jų darytos nuotraukos. Gaila, bet turime tik fotografo Chaimo Izraelio Zakso šeimos portretą, jį mums atsiuntė jo giminaitis. Įdomus paradoksas – dalis tiek veidų, o tuo pačiu ir istorijų, pro savo objektyvą fiksavusių fotografų taip ir liko įsiamžinę tik kitoje fotografijos pusėje savo ateljė spauduku – savo pačių atvaizdų nepalikę.

Jei namuose turite senų fotografijų, kuriuose užfiksuoti Raseinių miesto ar raseiniškių atvaizdai, ypač jei tos fotografijos paženklintos ir minėtų fotografų atspaudais – maloniai kviečiame pasidalinti šiomis vertybėmis su muziejumi, kad istorija išliktų ateičiai.