Užgavėnės-žiemos palydų šventė

Net ir sunkiausiais laikais, net ir toli nuo gimtinės lietuviai laikosi savo tradicijų ir papročių. Tai tarsi gyvybę palaikančios šaknys, kurios leidžia pajusti tai, kas buvo svarbu mūsų protėviams.

„Žiema, žiema, bėk iš kiemo“ – šimtus metų tais pačiais žodžiais varome žiemą. Užgavėnės – žiemos šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą siekiant prisišaukti pavasarį bei žyminti paskutinę žiemos mėsiedo dieną. Ši diena dar vadinta vaisingumo žadinimo, skalsos ir gausos švente, o pagrindiniai šventės simboliai – persirengėliai, kaukės, blynai, Morė. Per Užgavėnes tradiciškai dirbami tik lengvi darbai, gaminamas maistas bei sočiai valgoma, pramogaujama. Liaudyje sakoma, jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai „per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų”. Žmonės šiai šventei ruošdavosi iš anksto: rūpinosi kostiumais, kaukėmis, iki šventės skubėdavo pabaigti sunkesnius ūkio darbus, išsikulti javus – sakydavo, jeigu patingėsi, pelės sukapos. Ypač daug nelaimių galinčios prisišaukti verpiančios moterys: kirmys mėsa, rūdimis apsitrauks linai, siūlai ir drobulės ir t. t. Užgavėnių dienai pasibaigus, ateina Gavėnia, trunkanti iki Velykų – Kristaus prisikėlimo šventės.

Virtualioje erdvėje dalis RKIM Dailės rinkinio eksponatų-paveikslų tapytų ant drobės. Šių kūrinių autorius menininkas Albertas Dukauskas. Paveiksluose vaizduojamos Užgavėnių linksmybių scenos. Sukurtas spalvotas žiemos peizažas yra puikus paveikslo fonas. Menininkas panaudojo nuostabią spalvų paletę: turkio, mėlynos, aukso, rudos ir raudonos atspalvius, kurie sustiprina šventės pojūtį. Žiemos peizažo fone žmonės užsidėję kaukes, persirengėliai linksminasi, jų skruostus nudažė rožė šaltis, veiduose juokas, šypsenos, džiaugsmas. Aplink karaliauja linksma šventinė Užgavėnių atmosfera.