Naivioji tapyba

Naivioji tapyba

Naivusis menas – specifinė dailės rūšis, apimanti neprofesionalių, savamokslių menininkų kūrybą. Vieni naiviojo meno atstovai daile domisi nuo pat vaikystės, kiti pradeda domėtis viduriniame amžiuje ar vėliau. Naiviosios dailės menininkai – tai įvairaus amžiaus bei įvairių profesijų (darbininkai, valstiečiai, amatininkai, prekybininkai, valstybės tarnautojai, pensininkai ir t.t.) žmonės. Kūriniuose dominuojantys siužetai įvairūs, nes dažniausiai naiviojo meno atstovai savo darbuose vaizduoja juos supančią aplinką, išreiškia savitą pasaulėvaizdį. Vienas svarbiausių naiviosios dailės bruožų – kūriniuose vyraujantis gyvybingumas, naivumas, tyrumas, spontaniškumas.

Raseinių kraštas turtingos liaudies kūrėjų, tačiau dar yra tokių, apie kuriuos mažai žinome. Jie gyveno tyliai ir ramiai, niekuo neišsiskirdami iš aplinkos. Naiviojo meno dvasia dvelkia neįmantrūs, bet šilti Raseinių krašto istorijos muziejaus fonduose saugomi tapytojos, savamokslės jau Anapilin iškeliavusios menininkės Elenos Onos Dovidavičienės paveikslai. Elena gyveno netoli Nemakščių, Medekšinės kaime. Nuo mažumės piešė, visą gyvenimą lydėjo stiprus noras tapyti, bet vis nebuvo laiko. Tad pirmuosius paveikslus Elena sukūrė vėlai – 1982 metais. Stebina tai, kad paveikslai nutapyti išskirtiniu tapymo būdu ant audinių atraižų, drabužių, be porėmių, be grunto, be teptukų... pirštais. Jos nutapyti paveikslai kupini idilės, švelnumo, primityvumo. Kaip ir visi menininkai, savo mintyse matė, jautė įstabų mus visus supantį pasaulį. Elena yra sakiusi: ,,ne visada drąsu piešti tai ką regi – kausto nesėkmės baimė“. Gal ta baimė, nepasitikėjimas ir paskatino piešti konkrečius siužetus, kuriuos matė atvirukuose, žurnaluose, taip sukurdama ,,naiviu menu“ naivius vaizdus, kurie yra laisvi nuo tradicinės pasaulio vizijos.

Profesoriaus Aleksandro Jackovskio žodžiais: „Riba tarp diplomuotos ir nediplomuotos dailės – labai sunkiai apčiuopiama, ypač tada, kai vertiname ne amatą, o vaizduotę. Daugybė žymiausių meistrų XX a. nestudijavo akademijose ar kitose meno mokyklose, o ėjo savo keliu. Jie buvo apdovanoti ne tik talentu, bet ir nuovoka.“