Virtuali paroda „Atvirukai su Velykomis“

Virtuali paroda ,,Atvirukai su Velykomis“

Šv. Velykos – tai šventė, kupina tradicijų, simbolių, tai metas, kai viskas gimsta iš naujo: krikščionims jos – Kristaus prisikėlimo šventė, pasauliečiams – tai žiemos pabaigos šventė ir artėjančios vasaros sutiktuvės. Kadangi ši graži pavasario šventė neatsiejama nuo linkėjimų vienas kitam ir sveikinimų, jai iliustruoti pasirinkti velykiniai atvirukai iš Raseinių krašto istorijos muziejaus filokartijos rinkinio. 

Lietuvoje atvirukai išplito XIX amžiaus pabaigoje. Daugiausia atvirukų buvo spausdinama Vakarų Europoje. Žinoma, atvirukai buvo spausdinami ir Lietuvoje, tik užrašai ant jų buvo lenkų, rusų, prancūzų kalbomis. 1904 m. panaikinus caro valdžios draudimą rašyti lietuviškomis raidėmis – masiškai imti spausdinti lietuviški atvirukai. Dažniausiai Lietuvos leidyklos iš Vokietijos ar Prancūzijos įsigydavo atvirukų klišes, ant kurių uždėdavo lietuvišką tekstą. 

Atvirukų leidyba ypač suklestėjo 1918–1940 metais. Juose buvo įvairiausi vaizdai: miestų, istorijos ir architektūros paminklų, kaimo sodybų, koplytstulpių, kraštovaizdžių nuotraukos.

Atskirą grupę sudaro proginiai atvirukai, kurie išplito apie 1908–1910 metus. Jie paprastai buvo siunčiami šventų Velykų, Kalėdų, Naujųjų metų, vardo dienos progomis. 

Velykiniuose atvirukuose buvo vaizduojami margučiai, viščiukai, kiškučiai, pavasarinės gėlės. Nors Lietuva – katalikiškas kraštas, tačiau velykiniuose atvirukuose religinė simbolika (Prisikėlusio Kristaus atvaizdai, kryžius su balta drobule, Dievo avinėlis, Prisikėlimo vėliavėlės) naudojama mažai: atvirukų su tikruoju šventų Velykų simboliu – Prisikėlusio Kristaus figūra – labai nedaug. Daugiausia vyrauja atvirukai su dažytų kiaušinių vaizdais ir žaliuojančiomis, žydinčių augalų pynėmis bei vainikais, simbolizuojančiais pavasarį bundančią gamtą. Marginti kiaušiniai vaizduojami tik lietuviškuose atvirukuose.

Sovietmečiu religinių švenčių atvirukų jokios leidyklos nespausdino, tad šią nišą užpildė fotografai, kurie nufotografavę „smetoninius“ atvirukus, užsienyje paplitusius Velykinius paveikslus ar Šv. Rašto iliustracijas, atvirukus spausdino kaip nuotraukas – kontaktiniu būdu, vadinamuosius fotoatvirukus (kartais juos dar ir paspalvindavo medvilnei skirtais dažais). Dažniausiai šie atvirukai nelegaliai būdavo parduodami prie bažnyčių, turguose ir buvo labai populiarūs. Kartais kaip Velykiniai sveikinimai buvo siunčiami ir neutralūs leidyklų atvirukai, kuriuose pavaizduota pavasario gamta ar gėlių puokštės.

Atvirukai yra neatskiriama mūsų kultūros dalis, padedanti pažinti prosenelių, senelių kartos gyvenimą, papročius. Jų piešiniai išsiskiria lietuvių liaudies ornamentika, estetika.

Jau greitai išgirsime gaudžiant šventų Velykų varpus ir bent laikinai pamiršę sunkumus sveikinsime vieni kitus su Kristaus Prisikėlimo švente, džiaugsimės kartu su artimaisiais...