Virtuali paroda „Šiluva“

Šiluva – miestelis – 19 km į šiaurę nuo Raseinių, 8 km į pietus nuo Tytuvėnų, garsinantis šį kraštą čia vykusiais stebuklais, nuostabia gamta ir ramybe. Šiluvos istorija prasideda jau XV a. ir iki šių dienų yra neatsiejama nuo Švč. Mergelės Marijos ir jos garsiojo apsireiškimo.

1457 m. dvarininkas Petras Gedgaudas Šiluvoje pastatė pirmąją katalikų bažnyčią. Šiai bažnyčiai jis iš Romos parvežė Švč. Mergelės Marijos paveikslą.

Pirmosios Šiluvos bažnyčios steigimo aktą pasirašė dvarininkas Petras Simonas Gedgaudas. Statybos pradėtos 1457 m. Neilgai trukus bažnyčiai suteiktas retas Švč. Mergelės Marijos Gimimo vardas ir tituliniai Švč. Mergelės Marijos gimimo atlaidai.

Švč. Mergelė Marija Šiluvoje apsireiškė 1608 metais. Tai seniausias Europoje ir vienas iš penkių apsireiškimų Europoje, oficialiai pripažįstamas Katalikų Bažnyčios. Mergelė Marija piemenėliams pasirodė su kūdikiu rankose, stovinti ant akmens, ant kurio vėliau pastatyta Apsireiškimo koplyčia. 1786 m. pašventinta iki dabar stovinti raudonų plytų mūro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika. Tai vientisas vėlyvojo baroko sakralinės architektūros paminklas. Vidus gausiai dekoruotas skulptūromis ir lipdiniais, kurių autorius garsus menininkas Tomas Podgaiskis. Didžiajame altoriuje kabo XVII a. pr. nutapytas ir malonėmis išgarsėjantis Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas.

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia pastatyta ir pašventinta 1924 m., jos aukštis 44 m., viduje ant Apsireiškimo akmens pastatytas altorius, virš jo Švč. Mergelės Marijos statula.

1934 m. Šiluvoje pastatyti Šaulių namai, 1935 m. veikė progimnazija, kuri vėliau reorganizuota į keturmetę žemės ūkio mokyklą, dvi pradžios mokyklos, liaudies universitetas, paštas, policijos nuovada, valsčiaus savivaldybė, vaistinė, girininkija, nemažai kitų įstaigų.

Pirmaisiais sovietinės okupacijos metais Šiluvos apylinkėse aktyviai veikė partizanai. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininkas, partizanų generolas ir faktinis Lietuvos Respublikos prezidentas Jonas Žemaitis – Vytautas (1909-1954).

1499 m. rašytiniuose šaltiniuose pradedama minėti Šiluvos seniūnijai priklausanti Lyduvėnų vietovė (čia buvęs dvaras). 1500 m. šis dvaras priklausė Chodkevičiams, vėliau – Radziminskiams, Šemetoms, Stanevičiams. XVI a. pr. Šiluvos šeimininkais tapo kalvinai Zavišos. 1558 m. Lyduvėnams suteikta privilegija prie dvaro kurti miestelį, rengti turgus ir laikyti karčemas.

1919 m. baigtas statyti vienas ilgiausių i aukščiausių Lietuvos geležinkelio tiltas.

1575 m. rašytiniuose šaltiniuose jau minimas Žaiginio dvaras, o nuo 1662 m. – miestelis. Žinių apie jį randama ir 1591, 1629, 1644 bei vėlesnių metų dokumentuose.

Įdomią praeitį mena Šiluvos seniūnijos miesteliai, kaimai ir dvarai. Čia gimė ir augo nemažas garsių žmonių: dailininkas, tapytojas Juozapas Oleškevičius (1777-1830), biologas Pranciškus Šivickis (1882-1968), aktorius Antanas Mackevičius (1902-1985) ir kt.

Muziejininkė Vita Tarvydienė