Virtuali paroda „Mėlyno siūlo piešiniai“

Mėlyno siūlo piešiniai

XX a. viduryje tapo madinga ant balto perkelio ar pilkšvos drobės mėlynais siūlais siuvinėti įvairius dangalus, maišelius. Buvo siuvinėjami tik motyvų kontūrai – gėlės, namų apyvokos daiktai (puodynės, kibirai, maistu ir indais nukrauti stalai), gamtos vaizdeliai, pasakų personažai (nykštukai, raudonkepuraitės, vilkai, katinai), įvairūs tekstai, pvz., tarpą tarp viryklės (plytos, liženkos) ir gartraukio užtraukdavo siuvinėtu dangalu su užrašu „Švara – sveikata“, ant sienos prie krosnies kabino vaizdelį su nykštukais ir valgiu, prie vandens kibirų – vaizdelį su olandų ar vokiečių stilių primenančiomis mergaitėmis ir linkėjimu baltai burną prausti arba pasveikinimu „Labas rytas“, ,,Švarus vanduo“. Siuvo ir siuvinėjo specialius ant sienos kabinamus maišelius šukoms, laikraščiams, degtukams, šepečiams, svogūnams ir kt. Įvairius siuvinėjimo pavyzdėlius vienos moterys nusipirkdavo turguje ir persipiešdavo ant audinio, kitos kurdavo pačios.

Raudono ir mėlyno siūlo siuvinėjimai pamėgti dėl piešinio paprastumo ir dirbinio praktiškumo. Lietuvoje, o ir kitose Europos šalyse toks siuvinėjimas buvo labai paplitęs XX a. 3-6 dešimtmečiuose, o Lietuvos buityje dar pastebimas ir 7-10 dešimtmečiuose. Taigi taip moterys tiesiog puošė savo buitį, kol neatsirado įdomesnių interjero detalių.