Akademikas profesorius Pranciškus Baltrus Šivickis (1882-1968)

Akademikas profesorius Pranciškus Baltrus Šivickis (1882-1968)

Mūsų žemietis šviesuolis akademikas profesorius Pranciškus Baltrus Šivickis gimė valstiečių šeimoje 1882 m. rugsėjo 30 d. Žalakiškių k., prie Žaiginio, Šiluvos vls., Raseinių apskr.

1890 m., prieš pat Velykas, Pranciškus neteko broliuko ir mamos. Jis rašė: „Aš visą šią gyvenimo tragediją atsimenu, nes turėjau jau septynerius metus, o brolis Tamošius tik ketverius.“ Auginti ir prižiūrėti berniukus padėjo tėvo sesuo – teta Uršulė.

Skaityti Pranuką išmokė tėvas, o knygelių duodavo kaimynai. Vėliau Šivickis rašė apie knygnešių Juozo Karabino ir Juozo Bielinio įtaką žinių troškimui ir mokslo siekimui. Deja, į mokyklą Šiluvoje nuėjo tik sulaukęs 16 metų. Šiluvos trimetėje rusiškoje Liaudies mokykloje mokinių amžius nebuvo ribojamas, todėl šalia sėdėdavo dešimtmečiai ir šešiolikmečiai. Pranciškus mokyklą baigė per du metus. 1900 m. gegužės 3 d. Raseiniuose (pradžios mokykloje) puikiai išlaikė baigiamuosius egzaminus. Be šiluviškių ir raseiniškių čia dar buvo vaikai iš Nemakščių ir Girkalnio. Reikėjo spręsti aritmetikos uždavinius, rašyti diktantą, atsakyti į klausimus iš rusų istorijos, geografijos, gramatikos...

Baigęs mokyklą Šivickis liko pas tėvą, dirbo žemės ūkio darbus, užrašinėjo tautosaką, susirašinėjo su J. Basanavičiumi. Bendraudamas su knygnešiais įsitraukė į anticarinę veiklą, rėmė tautinį judėjimą. 1905 m. Šiluvoje nuvertus prorusišką valsčiaus valdžią buvo išrinktas naujos valdybos sekretoriumi, skelbė Vilniaus Didžiojo Seimo nutarimus. 1906 m. pradžioje carinei kariuomenei atstačius valdžią, turėjo slapstytis, todėl vasario pradžioje išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas.

1906–1908 m. apsistojo Čikagoje, kurį laiką dirbo prie geležinkelio. Vėliau keitė darbus ir gyvenamą vietą, kad galėtų vakarais lankyti anglų kalbos kursus ir toliau siekti savo idealo – mokslo. 1908–1911 m. mokėsi ir įgijo bakalauro laipsnį privačioje Valparaiso mokykloje-universitete. Gilino žinias studijuodamas (po kelis metus) gamtos mokslus, mediciną ir chemiją net penkiuose JAV universitetuose. Bendradarbiavo su lietuviškomis organizacijomis, mokytojavo lietuvių mokykloje, dirbo savaitraščio „Draugas“ redaktoriumi. 

1920 m. P. Šivickis buvo priimtas į JAV mokslinę draugiją „Sigma X“. Gavęs stipendiją ir kaupdamas medžiagą disertacijai, 1921 m. ir 1922 m. vasaromis dirbo JAV Vudz Houlo Jūrų biologijos tyrimo stotyje. 1922 m. Čikagos universiteto Gamtos fakultete apgynė filosofijos daktaro disertaciją iš zoologijos srities, tačiau, neturėdamas JAV pilietybės, šioje šalyje dėstyti negalėjo.

Šivickis planavo grįžti į Lietuvą, pasiuntė dokumentus į Vytauto Didžiojo universitetą. Nesulaukęs atsakymo iš Kauno, 1922 m. rugsėjį mokslininkas pradėjo dirbti zoologijos profesoriumi Valstybiniame Filipinų universitete. 1923 m. įkūrė Puerto Galeros jūrų biologijos tyrimo stotį, kur dėstė jūrų biologiją. 1924–1928 m. vadovavo Filipinų universiteto Zoologijos katedrai, dėstė lyginamąją anatomiją, embriologiją, bendrąją  zoologiją, eksperimentinę zoologiją. Įstojo į Filipinų mokslo draugiją, buvo dviejų JAV mokslo draugijų narys. Visus tuos metus Šivickis susirašinėjo su Lietuvos universitetu, rėmė universiteto biblioteką, siuntė eksponatus zoologijos muziejui.

1928 m. mokslininkas sugrįžo į Tėvynę, buvo Lietuvos (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo) universiteto Matematikos-gamtos fakulteto ordinarinis profesorius, Lyginamosios anatomijos katedros vedėjas, įkūrė pirmąją eksperimentinės zoologijos laboratoriją Lietuvoje, buvo šios srities pradininkas Lietuvoje. Molėtų valsčiuje Grabuosto ežere nusipirko Lazarių salą ir įkūrė bazę ežerų faunai tirti.

1937 m. P. Šivickis vedė Petronėlę Rimkutę, mokytoją-geografę, kartu užaugino du sūnus ir tris dukras.

Nuo 1940 m., su pertraukomis, gyveno ir dirbo Vilniuje. 1940–1943 m. ir 1944–1948 m. buvo Vilniaus universiteto Histologijos ir embriologijos katedros vedėjas. 1947 m. P. Šivickiui suteiktas biologijos mokslų daktaro laipsnis ir profesoriaus vardas. 1948 m. profesorius pasipriešino sovietinei ideologijai ir buvo atleistas iš universiteto. Kelis metus dirbo vyresniuoju moksliniu bendradarbiu Žemės ūkio institute, gyvulininkystės mokslinio tyrimo stotyje Baisogaloje. 1952–1956 m. – Gyvulininkystės ir veterinarijos institute įkūrė Parazitologijos laboratoriją ir jai vadovavo. 1956 m. P. Šivickis buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos akademiku. 1956–1959 m. paskirtas Biologijos instituto Zoologijos sektoriaus vadovu. 1959–1960 m. – Zoologijos ir parazitologijos instituto direktorius, 1960–1968 m. Bestuburių zoologijos sektoriaus vadovas. 

P. Šivickis mirė 1968 m. spalio 10 d. Vilniuje. 

Lietuvos, JAV ir Filipinų zoologas. Filipinų, Kauno ir Vilniaus universitetų profesorius. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1941–45 ir 1956). Zoologijos  m. dr. (1922). Eksperimentinės zoologijos, hidrobiologijos, parazitologijos, malakologijos (mokslo apie moliuskus), dirvožemio zoologijos pradininkas Lietuvoje. Tyrė Lietuvos, JAV, Filipinų bestuburių fauną, organų regeneraciją. Surinko didelę moliuskų kolekciją (23 463 vnt.), kuri yra Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje. Paskelbė apie 200 mokslinių straipsnių, kurie buvo spausdinami žurnaluose Nature ir Science. Svarbiausi darbai: Planaria lata regeneracijos fiziologijos tyrimai ir rūšies apibūdinimas (išspausdinta 1923, anglų kalba), Bendrosios zoologijos laboratorinių darbų pagrindai (1927, anglų kalba), Elementarinės zoologijos kurso santrauka (1931), Gyvoji gamta ir mes (1940), Parazitų apibūdinimas (1959), Lietuvos moliuskai ir jų apibūdinimas (1960). 

Parengė muziejininkė Lina Kantautienė

Dėkojame dr. Laimai Petrauskienei už atsiųstas nuotraukas, faktinę medžiagą bei pastabas.

Iliustracijos:

1. P.B. Šivickis Amerikoje, 1919 m.

2. Šivickio atvirlaiškis iš Čikagos

3. Šivickio atvirlaiškis iš Čikagos.

4. Filipinų universiteto rūmai, 1923m.

5. Šivickis su studentais Filipinuose.

6. Šivickis su studentais Filipinuose.

7. Grįžęs į Lietuvą Šivickis keliavo po kraštą, fotografavo. Prie Stelmužės ąžuolo bendrakeleiviai, dešinėje – dailininkas A. Žmuidzinavičius. 

8. Šivickis prie Kauno pilies apie 1940 m.

9. Mokslininkas ekspedicijoje Kazachstane. 1951 m. 

10. Šivickių šeima 1966 m.

11. Knygos „Pranciškus Baltrus Šivickis, 1882-1968“ autorė Laima Petrauskienė su giminėmis ir draugais Nac-je M. Mažvydo bibliotekoje, iš kairės: A. Šivickis, D. Šivickienė, A. Čepaitytė-Sipienė, V. Būda, L. Petrauskienė, J. Šeduikis, F. Šeduikienė, M. Dirvanauskienė, R. Simokaitienė, O. Kiškytė, M. Trasauskienė. 2019 m. 

12. 2013 m. vienai Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto auditorijai suteiktas P. Šivickio vardas. Renginio dalyviai prie memorialinės lentos Verkiuose po profesoriaus Šivickio kabineto langu.

Daugiau skaitykite: https://gamtostyrimai.lt/uploads/documents/lediniai/Knyge%20tekstai/Pranci%C5%A1kus%20Baltrus%20%C5%A0ivickis%201882%E2%80%931968.pdf?phpMyAdmin=CrSFaiGvdLIrmDrx5G4%252CZug5lk7

https://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/pranciskus-baltrus-sivickis/