Vilijos Jurkuvienės karpinių paroda „Lietuvių liaudies papročiai ir tradicijos“

  • Paskelbė: Gintarė Norkienė
  • Paskelbta: 2024-04-02
  • Kategorija: Parodos

Asmeninė patirtis, vaikystės ir paauglystės vasaros, praleistos senelių sodyboje netoli Dubysos turėjo įtaką šios parodos darbams. Gyvenimas vienkiemyje, apsuptame gražių miškų ir gamtos suformavo romantinį požiūrį į gamtą, medžius, paukščius, miško gyvūnus, ūkyje auginamus gyvulius, kaimynų tarpusavio santykius.

Vaikystėje teko nemažai padirbėti ūkio darbų – daržų ravėjimai, šieno grėbimai, sodybos ir didžiulio sodo priežiūra. Ir dirbti teko ne mažiau, nei suaugusiems – dirbdavome visi kartu, todėl liko šilti prisiminimai kūriniuose „Vasaros darbai“, „Šienapjūtė“. Pas močiutę visas vasaras gyvenau seklyčioje, kurioje stovėjo senelio pagaminti du kuparai, etažerė, graži spinta. Kilo mintis sukurti karpinį „Močiutės seklyčioje“.

Pavasarį prisimenu, kaip močiutė išvesdavo iš tvarto karvutę, veršiuką, kaip jie laigydavo kieme iš džiaugsmo... Šį prisiminimą pavaizdavau karpinyje „Jurginės“. Simbolinę „tvorą“ sukūriau pagal lietuviškus raštus.

Visada patiko skaityti knygas. Jas „godžiai“ skaičiau nuo pat pirmų dienų, kai išmokau skaityti. Skaitymas taip pat turėjo įtakos būsimai kūrybai. Labai patiko lietuvių rašytojai: Žemaitė, Juozas Tumas-Vaižgantas, A. Vienuolis, V. Mykolaitis-Putinas, Šatrijos Ragana, I. Simonaitytė, Maironis. Vaizduotėje taip pat turi įtakos skaitytų knygų turinio vaizdai „Petras Kurmelis“, „Žaldokynė“,  „Dėdės ir dėdienės“ ir t.t.

Kilo mintis sukurti ciklą „Vestuvės“ – su šiuo ciklu buvo „nuotykis“.  Vienoje parodoje, Rokiškio dvare,  šis ciklas buvo pripažintas geriausiu parodos darbu, kurį sudarė trys karpiniai. Taip jau atsitiko, kad po kurio laiko buvau pakviesta dalyvauti su šiuo ciklu parodoje „Lietuvių tradicijos karpiniuose“ Vokietijoje, Syke mieste. Juo labai susidomėjo vokiečių archeologas profesorius N. Zimmermann, bei Olandijos karpinių muziejus (norėjo įsigyti). Nepardavusi karpinių ciklo, o grįžusi iš parodos, papildžiau ciklą dar dviem darbais. Profesorius atkreipė dėmesį, į mano kurtus „gėlėtus” ornamentus, apie pasakojantį karpinio turinį. Tokie gėlėti rėmeliai buvo naudojami jau gotikos laikais, puošiant raštus ir dokumentus. Aš jais puošiau „vestuves“, tiksliai nežinodama šių faktų. Dirbau iš širdies, pajautimo ir šiuo ciklu norėjau įprasminti žmonių santykius ir bendravimą. Dabar šį kūrinių ciklą sudaro penki darbai: „Išlydėjimas“, „Bažnyčioje“, „Grįžimas“, „Prie stalo“ ir „Šokiai“.

Kaip ir daugumai žmonių labai svarbu yra  tradicijų laikymasis, įvairių švenčių šventimas, paminėjimai. Iškarpiau keletą karpinių velykine tematika: „Kiaušinių marginimas“, „Kiaušinių ridenimas“, kuriuos kūriau pagal seną senelio fotografuotą nuotrauką „Didžioji Velykinė ruoša“, „Velykinė kraitelė“. Juose bandžiau pavaizduoti gamtos elementus, liaudies audimo raštus, rištus sodus, tautinius rūbus, pasiruošimo darbus prieš šventę.

Visi žmonės Lietuvoje švenčia Jonines arba Rasas. Ši vasaros saulėgrįžos šventė apipinta įvairia mistika. Tai šiame karpinyje dominuoja ne tik gamtos elementai, bet ir laužas ant voratinklio, vainikus pinančios mergaitės.

Lietuvių moterų verpimo ratelių verpstės buvo puošiamos įvairiais ornamentais. Pabandžiau sukurti keturias verpstes: „Tulpės“, „Paukšteliai“, „Žemaitija“, „Tauragė“. Jose atsispindi liaudies raštuose naudojamos tulpės, paukščiai, ornamentai ( brūkšneliai, kryputės, vingeliai ir t.t.).  Laikas nuo laiko kažkokį darbelį skiriu Tauragei, tad vieną verpstę iškarpiau savam miestui. Miestas Tauragė yra Žemaitijoje, tai ketvirtoji verpstė skirta Žemaitijai.

Daugelyje karpinių mėgstu vaizduoti saules. Vienodos saulutės nėra, visos turi skirtingus raštus ir elementus. Iškarpiau nedidelių karpinių ciklą pagal medinių skrynių raštus. Juose vaizduoju Saulę, rugių varpas, paukščius, rūtas, lelijas, tulpes, įvairius ornamentuotus augalus, įvairius baltų  elementus, žyminčius Žemę, vėją ir kt. stichijas. Man rūpi, visa kas mus supa, kas reikšminga lietuvių tautai, meno tradicijų tęstinumui.

Dalyvavau daugiau kaip pusšimtyje įvairių parodų ir konkursų, Aukso vainiko renginiuose, užsienyje organizuotose simpoziumuose, parodose. Organizavau tris meninius plenerus, iš kurių vienas buvo organizuotas kartu su Tauragės krašto muziejumi „Santaka“.

Džiugu, kad įvairiuose Lietuvos muziejuose yra saugojama mano kūryba.

Kviečiu Raseinių krašto istorijos muziejuje pamatyti mano šeštąją asmeninę karpinių parodą nuo balandžio 5 d. iki gegužės 5 d.

Vilija Jurkuvienė

Nepamirškite padėkoti autoriui
Ankstesnės naujienos