Žemaitiškos tradicinės skaros – etnokultūros tapatumo raiška

 

XIX a. skaros buvo kaimo moters viršutinės aprangos dalis. Tik XX a. didžioji vilnonė skara, kaip tradicinis šiltasis viršutinis moters rūbas, tapo žemaitiško tautinio komplekto dalimi, etnokultūrinio tapatumo ženklu. Išskirtinis žemaičių bruožas – jos ryšėjo net po kelias skaras ir skareles. Skara ir jos nešiosena tapo iš kartos į kartą perduodama relikvija, brangus mamos, senelės atminimas. Ši moters aprangos detalė nepraranda patrauklumo ir aktualumo šiandien. Žemaitiškos tradicinės skaros, branginamos ir ypatingai saugomos Raseinių krašto istorijos muziejuje (RKIM). Vilnonės, žemaičių moterų austos skaros atpažįstamos savitu spalvų deriniu, ornamentika, būdinga Žemaitijos regionui. RKIM Etnografijos rinkinyje saugomos devynios unikalios skaros, kurių būklė yra labai bloga, jas būtina restauruoti: atlikti audinių mikrocheminius tyrimus, juos sutvirtinti, atkurti išdilusias, išplyšusias vietas. Bloga eksponatų būklė neleidžia jų rodyti ekspozicijose, parodose, publikuoti leidiniuose, viešinti LIMIS (Lietuvos integrali muziejų informacinę sistema). Šiuo tikslu muziejininkai Lietuvos kultūros tarybai (Atminties institucijose saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių restauravimas ir konservavimas) pateikė projektą „Žemaitiškos tradicinės skaros – etnokultūrinio tapatumo raiška“. Projekto veikloms įgyvendinti Lietuvos kultūros taryba skyrė dalinį finansavimą (4000 Eur). Šios lėšos bus panaudotos minėtų skarų restauravimui ir konservavimui.

Restauruotos žemaitiškos skaros bus eksponuojamos RKIM ekspozicijoje „Kultūros paveldas. Tradicinė kultūra ir amatai“, išleistas RKIM saugomų žemaitiškų tradicinių skarų katalogas „Skaros Raseinių krašto istorijos muziejaus rinkiniuose “, skaitmeniniai vaizdai bus publikuojami LIMIS.

Siekiant aktualizuoti žemaitišką skarą, saugoti ir puoselėti jos nešiosenos savitumus, bus vykdoma edukacinė programa „Skaros“:

„Skepetu našiojims ir raištims“ – muziejininkai ir vyresnės žemaitės jaunimui rodys senuosius skarų nešiojimo, rišimo būdus. Edukacijų dalyvius, muziejaus lankytojus kviesime atsinešti senolių ir mamų skaras ir skareles, jos bus fotografuojamos, galbūt papildys eksponatų rinkinius;

„Skara iš gėlių ir žolynų“ – Žemės meno dirbtuvės, RKIM padalinyje, poeto Maironio tėviškėje Bernotuose. Užsiėmimo dalyviai „aus“ skarą iš pievų ir darželių augalų;

„Tradicinių skarų audimas“ – audėja mokys austi skarelę tradicinėmis audimo staklėmis;

„Veltinė skara“ – muziejininkė mokys velti skarelę iš vilnos;

„Megzta skara“ – tautodailininkė mezgėja mokys megzti skarelę.

Projektą užbaigs paroda „Tradicinės žemaitiškos skaros“ iš Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Raseinių krašto istorijos muziejaus etnografijos rinkinių.

Projekto veiklos leis išsaugoti svarbius kultūros paveldo objektus ir išskirtinę žemaitiškų skarų tradiciją.

 

Muziejininkė  L. Vapsevičienė