Tarptautinė ekslibrisų paroda

Apie tarptautinį ekslibrisų konkursą-parodą 

2018-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Lietuvos Globėjos, Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo 300-ųjų metinių minėjimo metais. Šiam istoriniam įvykiui atminti Trakų istorijos muziejus surengė tarptautinį ekslibrisų konkursą „Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimui – 300 metų. REGINA LITUANIAE“. Pasaulio dailininkai ir mažosios grafikos kūrėjai buvo pakviesti sukurti ekslibrisų, skirtų asmenybėms ar institucijoms, susijusioms su šia reikšminga data.

Dievo Motinos paveikslas, nutapytas XV II p.–XVI a. I p. ant liepos lentų, aptrauktų linine drobe. Iš pradžių visafigūris dailės kūrinys, vaizdavo Dievo Motiną, sėdinčią soste, vienplaukę, su rožių vainiku ant galvos. Pasak 1995 m. P. Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centro tyrimų medžiagos, XVIII a. pr. kitoje paveikslo pusėje atsirado įrašas, kad atvaizdą Vytautui Didžiajam krikšto sakramento suteikimo proga dovanojęs Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas (1391–1425) apie 1390 m. Kunigaikštis Vytautas, grožėjęsis paveikslu Salos pilyje, o apie 1409 m. padovanojo savo paties funduotai bažnyčiai. Anot įrašo, tai esanti ikona Nikopėja (gr. Pergalingoji), padėjusi imperatoriui Jonui Komnenui (1087–1143) pralaužti persų apgultį ir sėkmingai grįžti į Konstantinopolį. Kaip liudija tyrinėjimai, paveikslas įgijo dabartinį vaizdą po Tridento visuotinio bažnyčios susirinkimo, apie 1600 m. paveikslo apatinė dalis buvo nupjauta, o Marijos atvaizdui suteikta daugiau panašumo į baroko epochoje populiarų Marijos Snieginės atvaizdą, esantį Romos Didžiojoje Marijos bazilikoje. Paveikslą pertapant, pakeistas auksuoto fono ornamentas: dabar jis vėlyvojo Renesanso stiliaus. Ant Marijos kelių dešinėje pusėje buvo iš naujo nutapytas prie Motinos prigludęs Kūdikėlis Jėzus. 1611 m. Trakų bažnyčioje įkurta Rožinio brolija, veikiausiai todėl pakeltoje Marijos rankoje nutapyta trižiedė rožės šakelė, simbolizuojanti rožinio paslaptis, atsinaujinimą ir gyvastingumą. Trakų Dievo Motinos atvaizdas įgijęs tik jam vieninteliam būdingą ikonos bei vaizduojamosios krikščioniškosios viduramžių, baroko bei Renesanso dailės stilių derinį. XVIII a. pr. priskiriama ir seniausia dabar turima Marijos karūna, kurios donatorius, anot tyrinėtojo J. Vaišnoro, Vilniaus vaivada Leonas Sapiega (1557–1633). Tačiau ir pertapytas kūrinys liko ikoniškas ir išsaugojo tą patį Modegeterijos, kiek modifikuotą ikonografijos tipą.

XVIII a. paveikslas buvo padabintas sidabriniais kaltais aptaisais. Metraščiuose pasakojama, kad 1718 metais į stebuklingojo paveikslo vainikavimo popiežiaus Klemenso XI karūnomis bei suteikimo jam Ligonių Užtarėjos titulo iškilmes atvyko tūkstančiai piligrimų iš „tolimiausių Lietuvos, Žemaitijos, Rusijos, Palenkės, Mozūrijos, net iš pačios Lenkijos ir Prūsijos kraštų. Gausios iš visokių parapijų įvairių draugijų procesijos atvyko su dosniomis ir pamaldžiomis Dievo Motinai sielomis“, o tai buvo nematytas reiškinys. Visą oktavą trukusios iškilmės tapo visos tautos tikėjimo išpažinimu dalyvaujant įvairių socialinių luomų žmonėms. 

Ekslibrisus istorikai sieja su pačiais seniausiais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dokumentais, valdovų raštais. Antspaudai liudijo ne tik korespondencijos ar dokumento tikrumą, originalumą, saugumą, neliečiamumą, bet ir savininko luominę priklausomybę bei statusą. Atvaizde aukščiausias valdovas – sėdintis soste, žemesnis, jei pavaizduotas raitas ant žirgo, dar žemesnis rangas – stovintis karys. Išradus knygų spausdinimo stakles, atsirado techninės prielaidos masinei knygų gamybai. Tuomet antspaudo prireikė visiems, kaupiantiems bibliotekų rinkinius, norintiems sužymėti knygas. Tada ir pradėti kurti ekslibrisai – maži grafikos darbeliai, skirti klijuoti į knygas, naudoti knygų nuosavybei žymėti. Šiandien ekslibrisai yra šiek tiek atitolę nuo savo paskirties – dažniau jie skirti ne knygoms žymėti, o parodoms.

Į visuomenę vienijančią jubiliejinio įvykio minėjimo iniciatyvą buvo kviečiami įsitraukti Lietuvos ir užsienio menininkai. Konkurse dalyvavo 99 dailininkai iš 24 šalių, atsiuntę 162 darbą. Ypatingas dėmesys, atrenkant darbus, buvo skiriamas tradicinių grafikos technikų taikymui kuriant ekslibrisus, profesionaliam darbų atlikimui. Pirmosios vietos laimėtoju tapo Motoko Suenaga (Japonija), antroji vieta atiteko Ivo Mosele (Italija), trečioji – Justinai Pakalnytei (Lietuva), specialusis prizas skirtas Camillai Casalino (Italija). Konkurso diplomais apdovanoti 21 autoriaus darbai. Paskatinamaisiais prizais taip pat apdovanoti nekonkursiniai vaikų Katkos Haringovos ir Martino Matko Blahušiako iš Slovakijos darbai. Konkursiniai darbai yra saugomi Trakų istorijos muziejaus dailės rinkinyje.Šio jau trečiojo muziejaus organizuojamo tarptautinio ekslibrisų konkurso rezultatas – parodos „Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimui – 300“ katalogas. 

Taip pat informacijos rasite http://exlibris.trakaimuziejus.lt/darbai.html.

Trakų istorijos muziejus tikisi, kad platinamas parodos katalogas ir kilnojama paroda paskatins pažinti knygos ženklą, kaip nuostabų kolekcinį mažosios grafikos objektą, puikią bendravimo priemonę tarp jį sukūrusio menininko ir užsakovo, knygos savininko, darbo sukūrimo iniciatoriaus bei epochos kultūros ir estetinio skonio; ženklą, atspindintį vieno ar kito laikotarpio meno stilius, dailės sroves ir kryptis, jų kaitą, niuansus, dailininkų individualybę. 

Kviečiame susipažinti su unikaliais grafikos kūriniais Raseinių krašto istorijos muziejuje iki balandžio 30 d. 

 Istorijos skyriaus vedėja Alvyga Zmejevskienė