Senųjų maldynų kalba

  • Paskelbė: Gintarė Norkienė
  • Paskelbta: 2018-11-07

Senųjų maldynų kalba

Maldaknygių leidybos pradžia siejama su vėlyvaisiais viduramžiais. Maldų tekstai–vienas ankstyviausių pamatinių bažnytinės literatūros žanrų. Viduramžių maldaknygės buvo rankraštinės, kai kurios, skirtos aukštesnio visuomeninio rango asmenims, puošniai iliustruotos.

Trys lietuviškos ranka įrašytos maldos 1503 m. Strasbūre išleistoje knygoje „Tractatus sacerdotalis“ yra vieni iš seniausių lietuviškų tekstų.

Pirmosios spausdintos maldaknygės pasirodė XVI a. pradžioje. Jos vadinamos įvairiais pavadinimais, dažnai hortulus arba šio lotyniško žodžio vertimu darželis. XIX a. populiari lietuvių liuteronų maldaknygė „Rojaus darželis“ (1807) buvo išversta iš vokiečių kalbos 1612 m. Paradiesgärtleine. Pirmos Martyno Mažvydo spausdintos lietuviškos maldaknygės buvo paruoštos ir publikuotos jo raštuose.

Katalikiškos maldos daugiausia verstos iš lenkų kalbos. XVII a. ėmė atsirasti ir smulkesnės, įvairių katalikiškų brolijų maldaknygės, buvo išleista pirmoji evangelikų reformatų lietuviška maldaknygė.

Pasibaigus lietuviškos spaudos draudimui, o ypač atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, imta rengti ir spausdinti įvairių maldynų. Buvo įprasta maldaknyges „specializuoti“–vienos skirtos jaunimui, kitos moterims ir vyrams. Jose specialios maldelės parengtos tam tikrai kategorijai tikinčiųjų. Kiekviena maldaknygė turėjo būti peržiūrėta bažnyčios cenzoriaus ir patvirtinta vyskupo (tai matyt maldaknygių antrame puslapyje).

Dar 1918 m. „Tėvynės Sargo“ laikraštyje iškelta maldaknygių kalbos taisyklingumo problema, siūlyta redaguoti, vienodinti tekstus, ypač giesmių: „atsirado daugybė išleistų maldaknygių, kiekvieno leidėjo vis savotiškai sutaisytų (...) kiekvienam išleidinėjant pagal savo skonio ar supratimo, pasidaro vien mūsų kalbos ir viešosios maldos darkana (...)

 

2008 metais įsigyta bibliofilo Kazio Grikšos (1923–2004) biblioteka, kurią sudaro keliolika tūkstančių knygų: reti lituanistikos pavyzdžiai iš XVIII–XIX a., savilaidos knygelės spausdintos mašinraščiu, Šventieji Raštai, maldynai, pamokslai. Pati seniausia bibliotekos knyga–1816 m. ,,Naujas istatymas Jezaus Christaus Wiespaties musu Lietuwiskų Ležuviu isgulditas pas Juozapa Arnulpa kunigaikszti Giedrayti wiskupa žemaičžiu, ženklinika S. Stanislpwo. Išspausdinta pas Kunigus Missionierius“, 1859 m. išleista knyga ,,Visu metu gyvenimai sventujų“. Knygų viršeliai odiniai, jų paviršiuje matyti reljefiniai iškilimai. Bibliotekoje gausu giesmynų (kantičkų), tarp kurių ir vyskupo Motiejaus Valančiaus „Kantiškos“, konvoliutų–Wiskupo Motiejaus Wolonczewskio ,,Žiwatas Jezaus Kristaus. Arba istorije Naujoje Istatima iszaspausta. Wilniuj, sp. A. Dworcziaus“ 1853 m., A. Vytaro (BLR 3392) ,,Tiesos žodžiai apie pamatinius tikėjimo dalykus“, kontrafakcinių leidinių spausdintų 1893 m. Knygų apipavidalinimai įvairūs: vienos su gražiomis iliustracijomis, bet paprasti viršeliai, kitos knygos įrištos puošniuose natūralios odos viršeliuose puoštos apkaustėliais, kniedėmis, segtuvais-klauzūromis. Vartant mišiolų, maldaknygių lapelius matyti, kad lapeliai taip suskaityti, kad sudėtinga net paimti į rankas. Eksponuojama tik nedidelė dalis turimų senų leidinių – maldaknygių, kantičkų, sielovadinių leidinių, išspausdintų lietuvių, lenkų ir lotynų kalbomis.

Ši paroda pabrėžia ne tik šių eksponuojamų leidinių sakralumą, jų paskirtį aukojant Šventas Mišias, jų svarbą meldžiantis bažnyčioje ir namuose, bet atskleidžia jų dizainą, menišką apipavidalinimą, iliustracijų išskirtinumą, įrišimus.

                                        

Nepamirškite padėkoti autoriui