Ekspozicija Raseiniu krastas istorijos raida

Print
Category: Ekspozicijos
Published Date
Written by Super User Hits: 4531

Raseinių kraštas – istorijos raida

Raseiniai, senas miestas pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1253 m. XIX a. - didžiausias miestas po Kauno, turėjęs 12 tūkstančių gyventojų. Raseiniai, neturėdami nei geležinkelio, nei svarbesnio per jį ėjusio plento, pradėjo smukti ir mažėti – prieš Pirmąjį pasaulinį karą teturėjo 6 tūkstančius gyventojų. Miesto plotas didelis, bet namai mediniai seni ir žemi. Raseinių miesto raidą atspindi Raseinių miesto planas, pirmosios miesto nuotraukos.

Raseinių krašto bajorai aktyviai dalyvavo krašto politiniame, ekonominiame ir visuomenės gyvenime, kovojo prieš Rusijos valdžią. XIX a.-XX a. pr. Raseinių krašto dvarų kultūrą atspindi interjero detalės, indai, juvelyriniai dirbiniai, o XIX a. sukilimų istoriją - sukilimų dalyvių portretai, ginklai, spauda, asmeniniai daiktai. Ekspoziciją papildo unikalūs eksponatai iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių: katorgininko grandinė, sukilėlio - tremtinio tabakinė, spausdinimo prietaisas, medalis už 1863 metų sukilimo numalšinimą. Įvairiapusę asmenybę pristato aušrininko-knygnešio, 1863 metų sukilimo dalyvio Juozapo Miliausko-Miglovaros portretas. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpį, Tautinį atgimimą, knygnešystę iliustruoja žinomiausių Raseinių krašto knygnešių nuotraukos, knygos, jų asmeniniai daiktai, draudžiamieji periodiniai leidiniai „Aušra“ ir „Varpas“. Pirmas legalus lietuviškas periodinis leidinys „Lietuvių laikraštis“ ekspozicijoje užima ypatingą vietą. Laikraštis buvo leidžiamas Peterburge, jame bendradarbiavo iškilūs kraštiečiai poetas J. Mačiulis Maironis, publicistas M. Davainis – Silvestraitis ir kt.


DSC 0300


DSC 0301


Pirmojo pasaulinio karo metu didesni susirėmimai vyko 8 kilometrai nuo Raseinių, prie garsiosios Dubysos krantų, todėl miestas praktiškai liko nepaliestas. Tarp eksponatų, skirtų I pasauliniam karui, įdomiausias – medinio Lyduvėnų tilto maketas, pagamintas Atskirojo geležinkelių bataliono mokomosios kuopos karių XX a. 3-deš.

1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktu Lietuva tapo nepriklausoma valstybe. Šį laikotarpį atspindi Lietuvos trispalvė, Laikinoji ir 1922 m. konstitucijos, plakatas su himno žodžiais. Nemažai medžiagos pateikta apie 1918–1920 metų kovas dėl Lietuvos nepriklausomybės, Raseinių krašto kariuomenės kūrėjus savanorius, karių gyvenimą tarpukario metais.

            Raseinių savivaldos kūrimosi pradžią ir tolesnę raidą iliustruoja: „Raseinių apskričio pašto ženklas 15 kapeikų“, dokumentai su Miesto komiteto prezidento Viktoro Kuraičio parašais, žymiausių to meto kraštiečių – archeologo, dailininko Tado Daugirdo, generolų Petro Šniukštos, Stasio Dirmanto, ketvirtojo ministrų kabineto ministro pirmininko Mykolo Sleževičiaus – fotografijos. Išskirtinę vietą ekspozicijoje užima Raseinių miesto herbas (iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių), XX a. pirmoje pusėje sukurtas pagal Tado Daugirdo projektą. Autentiški eksponatai atspindi XX a. pr. Kooperatinio mokytojų knygyno ir kooperatyvo „Dubysa“ parduotuvių interjerus. Raseinių mieste gyvenusių ir dirbusių fotografų nuotraukos, leidiniai, dokumentai, ženkleliai, ordinai ir medaliai pristato politinę, ekonominę ir kultūrinę 1918-1940 metų raidą Raseinių krašte.

           P1150254