Ekspozicijos: Raseinių kalėjimas 1930-1952

Print
Category: Ekspozicijos
Published Date
Written by Super User Hits: 8271

          Raseinių arešto namų (kalėjimo) istorija

 Tik įėjusį lankytoją pasitinka niūri kalėjimo aplinka – pilkos sienos, prižiūrėtojo stalelis, geležiniai laiptai. Skaudžią praeitį menanti Raseinių arešto namų (kalėjimo) istorija įprasminta čia kentėjusių politkalinių biografijomis. „Išvežtas į kalėjimą... lagerį“, „ten sušaudytas... “, „mirė, nesulaukęs nuosprendžio“; „po dešimties metų lagerio perkeltas į tremtį...“ Tokius įrašus lankytojas skaito kiekvienam politkaliniui „užvestoje“ byloje.  Slogią nuotaiką sustiprina kalėjimo garsai.

 

RASEINIŲ AREŠTO NAMAI-KALĖJIMAS NR.9  (1930-1952)

   
Raseinių miesto planas, sudarytas 1935 metais.
Raseinių miesto plano fragmentas. Už Rinkos – Kalėjimo gatvė.
 – Raseinių arešto namai-kalėjimas.
   
Žinutė 1930 metų gegužės 15 d. žurnale „Trimitas“. „Gegužės 7 d. Raseiniuose  iškilmingai atidaryti naujai pastatyti arešto namai...“ Naujai pastatytų Arešto namų planas. 1930 m.
   
LR kalėjimų inspektoriaus laiškas viršininkui. 1932 m. vasario 17 d. Kaunas. Rašte rekomenduojama „nepilnamečius nusikaltėlius (nuo 17 iki 21 m. amžiaus) tardomus ir nuteistus siųsti: kriminalinius – į Alytaus arešto namus; politinius – į Raseinių arešto namus“, kad suaugusieji nepadarytų „blogos įtakos į nepilnamečius“. 1932 metų liepos 1 d. Lietuvos Respublikoje įvesta progresinė kalinimo sistema, kad kalinys būtų perauklėjamas. Bausmė traktuojama kaip gydymas nuo neigiamų veiksmų bei minčių.
  
Išaugus jaunų politinių kalinių skaičiui Raseinių Arešto namai praplėsti. Arešto namų praplatinimo  projektas. Projekto autorius architektas 
K. Krikščiukaitis. 1935 m. 
   
Raseinių Arešto namų kalinio 1938 metų byla. Ji rasta rekonstruojant Arešto namų administracinį pastatą 2008 m.
   
 Raseinių Arešto namų spaudas „PERŽIŪRĖTA“, dedamas ant iš kalėjimo siunčiamų laiškų. 1939 m.
 Raseinių Arešto namų spaudas „LEISTA“, dedamas ant kalėjimo bibliotekos leidinių. 1939 m.
  
Lietuvos Banko Raseinių skyriaus užsakymas durpėms pirkti iš Raseinių kalėjimo. 1932-1940 m. Politiniai kaliniai kasė durpes Gruzdiškės durpyne. 
  
  
Raseinių Arešto namų politiniai kaliniai kameroje, I aukšto koridoriuje, Arešto namų kieme 1940 06 20, kai sovietinės valdžios buvo paleisti į laisvę.
   
Raseinių arešto namų felčeris Bronius Karvelis. Raseinių arešto namų prižiūrėtojas Juozas Suokas.
Sovietų valdžia, 1940 m. birželio 15 d. okupavusi Lietuvą, jau pirmomis dienomis ėmėsi areštuoti Lietuvos karininkus, organizacijų vadovus ir narius, mokytojus. Raseinių Arešto namai tapo bendros SSRS kalėjimų sistemos dalimi – Kalėjimu Nr. 9.
   
 Jonas Kartanas, g. 1890 m. Raseinių gimnazijos direktorius. Suimtas 1940 07 13, (arešto dokumentas pridėtas). Direktorių patalpino į Raseinių kalėjimą. Per tris mėnesius nuo sovietinės okupacijos pradžios šiame kalėjime buvo kalinti ir tardyti 127 kaliniai. Jonas Kartanas kalėjime praleido pusmetį. Jis kaltintas priklausęs tautininkų partijai, kuri „padėjo fašistiniam siautėjimui Lietuvoje“. Šiuo pagrindu Ypatingojo pasitarimo nuosprendžiu 1941 04 19 buvęs Raseinių gimnazijos direktorius nuteistas aštuoneriems metams lagerio, pritaikius jam garsųjį RSFSR BK 58 straipsnį – „už kontrrevoliucinius nusikaltimus“. Kadangi nuo 1940 m. rugpjūčio visi Lietuvos kalėjimai atsidūrė bendroje SSSR kalėjimų sistemoje, tai suimtas Lietuvoje galėjo patekti į bet kurį Sovietų Sąjungos kalėjimą ar lagerį. Praėjus dešimčiai dienų po nuosprendžio paskelbimo J. Kartanas išvežtas į Pečioros, o vėliau Vorkutos lagerius Komijos ASSR. Lageryje ir mirė 1944 01 15. Jono Kartano likimas buvo toks pat, kaip ir tūkstančių kitų Lietuvos gyventojų jau pirmosios sovietinės okupacijos metu.
1940 10 19 Kaune vykusiame Lietuvių Aktyvistų fronto (LAF) pasitarime nutarta apjungti tautą tokiu tankiu organizuotos rezistencijos tinklu, kad būtų užkirstas kelias NKVD ir KGB provokacijoms išaiškinti aktyviuosius tautiečius.
Pasirinkta mažų vienetų „penketukų“ organizacinė schema.
Tokios regioninės grupuotės užuomazga buvo ir Raseinių Šaulių batalionas. NKVD Šaulių batalioną išaiškino.
Penki organizacijos nariai buvo areštuoti:
   
Petras Jančys, g. 1897 m., gyveno Raseiniuose. Mokytojas. 
Suimtas 1940 11 05, kalintas Raseinių kalėjime. 
1941-07-06 išvežtas į SSRS gilumą – Sol-Ilecką (Čkalovo sr.). 
Srities teismo 1941 10 08 nuteistas mirti. 
Sušaudytas 1941 12 19 Sol-Ilecke.
  
   
Viktoras Butkus, g. 1907 m. gyveno Slabados k. Raseinių r. 
Suimtas 1940 11 05, kalintas Raseinių kalėjime. 
1941-07-06 išvežtas į SSRS gilumą – Sol-Ilecką (Čkalovo sr.). 
Srities teismo 1941 10 08 nuteistas mirti. 
Sušaudytas 1941 12 19 Sol-Ilecke. 
   
Leonas Dukauskas, g. 1911 m., gyveno Daugodų k. Raseinių r. Suimtas 1940 11 05, kalintas Raseinių kalėjime. 
1941-07-06 išvežtas į SSRS gilumą – Sol-Ilecką (Čkalovo sr.). 
Srities teismo 1941 10 08 nuteistas mirti. 
Sušaudytas 1941 12 12 Sol-Ilecke. 
   
Jonas Survila, g. 1901 m., Gyveno Žieveliškės k. Raseinių r. Mokytojas. 
Suimtas 1940 11 05, kalintas Raseinių kalėjime. 
Išvežtas į SSRS gilumą 1941 07 06 – Sol-Ilecką (Čkalovo sr.). 
1941 10 06 perkeltas į Petropavlovską (Š. Kazachija). 
Srities teismo 1941 10 08 nuteistas mirti. 
Sušaudytas 1941 12 19 Sol-Ilecke.
Petras Saukas g. 1914 m. Gyveno Bedančių k. Raseinių r.  Suimtas 1940 11 05. 
Kalintas Raseinių kalėjime. 1941-07-06 išvežtas į SSRS gilumą – Sol-Ilecką (Čkalovo sr.). Srities teismo 1941 10 03 nuteistas mirti. Sušaudytas 1941 12 19 Sol-Ilecke.
Dalis Raseinių kalėjimo Nr. 9 politinių kalinių  1941 06 23 buvo evakuoti į Rusijos gilumą. Tokio turinio laiškas buvo rastas išmestas per važiuojančio ešelono langą.
   
Vladas Čepas, g. 1920 m., gyveno Kalnujų kaime, Raseinių rajone. Raseinių gimnazijos moksleivis. Suimtas 1941 02 17, kalintas Raseinių kalėjime; išvežtas į SSRS gilumą – Sol-Ilecką (Čkalovo sr.), 
1941 10 06 perkeltas į Petropavlovską (Š. Kazachija). Ypatingojo pasitarimo 1942 01 09 nuteistas penkeriems metams, išvežtas į Karlagą (Karagandos sr., Kazachija. 
Ten mirė 1943 04 16
 Juozas Anglickas, g. 1915 m. Gyveno Žėbrių k., Kelmės r. Kalintas Raseinių kalėjime. Išvežtas į lagerius 1941 m. 
Į Lietuvą negrįžo.
   
Antanas Česnys-Česnavičius, g. 1901 m. Gyveno Raseiniuose. Mokytojas. Suimtas 1940 07 12, kalintas Raseinių kalėjime; išvežtas į SSRS gilumą – Sol-Ilecką (Čkalovo sr.), 1941 10 06 perkeltas į Petropavlovską 
(Š. Kazachija). Ypatingojo pasitarimo 1943 06 26 nuteistas penkeriems metams, išvežtas į Norillagą (Karagandos sr., Kazachija). Ten mirė 1945 01 30.
Petras Digrys, g. 1918 m. gyveno Raseiniuose. Tarnautojas. Suimtas 1941 04 12, kalintas Raseinių kalėjime; išvežtas į SSRS gilumą – Sol-Ilecką (Čkalovo sr.), 1941 10 06 perkeltas į Petropavlovską 
(Š. Kazachija). Ypatingojo pasitarimo 1941 12 02 nuteistas dešimčiai metų, išvežtas į Ustymlagą (Komijos sr.) Kotlasą (Archangelsko sr.) 
Ten mirė 1943 09 09.
   
Petras Jusius, g. 1902 m. Gyveno Raseiniuose. Mokytojas. Suimtas 1940 07 06, kalintas Raseinių kalėjime. 1941-07-06 išvežtas į SSRS gilumą – Sol-Ilecką (Čkalovo sr.). 
1941 10 06 perkeltas į Petropavlovską (Š. Kazachija). išvežtas į Karlagą (Karagandos sr., Kazachija. Ten mirė 1942 07 07.  Ypatingojo pasitarimo 1942 12 30 nuteistas dešimčiai metų.
Pranas Jankus-Jankevičius
g. 1915, gyveno Kelmėje. Suimtas 1940 07 14, kalintas Raseinių kalėjime. 1941-07-06 išvežtas į SSRS gilumą – Sol-Ilecką (Čkalovo sr.). 
1942 06 06 ten mirė.
   
Juozas Kastrickas, g. 1910 m., Gyveno Kelmėje. Dvasininkas. Suimtas 1940 07 14, kalintas Raseinių kalėjime. Išvežtas į SSRS gilumą – Sol-Ilecką (Čkalovo sr.), 1941 10 06 perkeltas į Petropavlovską 
(Š. Kazachija). Srities teismo 1942 07 14 nuteistas dešimčiai metų, išvežtas į Kengyro lagerį (Džezkasgano r. Karagandos sr. Kazachija). Ten mirė 1942 08 19.
Povilas Keparutis, g. 1921 m. gyveno Girkalnio k. Raseinių r. Studentas. Suimtas 1941 04 12, kalintas Raseinių kalėjime, išvežtas į SSRS gilumą – Sol-Ilecką (Čkalovo sr.), 
1941 10 06 perkeltas į Petropavlovską (Š. Kazachija). Ypatingojo pasitarimo 1941 12 02 nuteistas septyniariems metams, išvežtas į Ustymlagą (Komijos sr.), paleistas 1948 04 12, grįžo į Lietuvą. 1951 m. su šeima ištremtas į Krasnojarsko kraštą.
Juozas Latoža, g. 1905 m. gyveno Raseiniuose, tarnautojas. Suimtas 1940 07 12, kalintas Raseinių kalėjime. Išvežtas į SSRS gilumą – Sol-Ilecką.(Čkalovo sr.), 1941 10 06 perkeltas į Petropavlovską 
(Š. Kazachija). Ypatingojo pasitarimo 1942 12 30 nuteistas  nuteistas dešimčiai metų, išvežtas į lagerius Karagandos sr. (Kazachija). 
1951 m. perkeltas į tremtį. Paleistas 1956 04 10.
Juozas Malinauskas, g. 1898, Gyveno Bakučių k. Raseinių r. Ūkininkas. 
Suimtas 1941 04 15. 
Kalintas Raseinių kalėjime. Išvežtas į SSRS gilumą 
1941 07 06 – Sol-Ilecką 
(Čkalovo sr.). 
Į Lietuvą negrįžo.
Vladas Katkus – Raseinių kalėjimo Nr 9 viršininkas 1940–1941 m. Ištrauka iš kn: „Lietuvių archyvas. Bolševizmo metai“ I t. K. 1942 m. 
Vokiečių okupacijos metais (1941-1944) 
Raseinių kalėjimas taip pat veikė
Vokietijos – SSRS karo pabaigoje frontui iš Lietuvos traukiantis į vakarus, Raseiniai buvo stipriai sugriauti. Apgriautas buvo ir kalėjimo pastatas. 1945 metų pradžioje į Raseinių kalėjimą Nr. 9 vėl talpinami politiniai kaliniai. Politiniai kaliniai kalėjime buvo tardomi, sudaroma byla ir, paskelbus nuosprendį, perkeliami darbams į lagerius SSRS gilumoje.
Vokiečių okupacijos pradžioje Raseinių kalėjime kalinti žydai. Išraše iš Raseinių geto viršininko A. Grigaravičiaus apklausos protokolo (1947 m.) liudijama, kad „1941 m. liepos mėn. iš Raseinių kalėjimo į  getą buvo atvaryta 150–180 žydų grupė, saugoma 6–7 vokiečių sargybinių“. Kalėjime laikyti Raseinių apskrities gyventojai, nevykdę nustatytos rekvizicijos. Dokumentas liudija, kad J.Vengelytė iš Raseinių kalėjimo paleista 1943-09-29.
  
   
Kalėjimo piešinys – 1950 metai.
Kalėjimo pasas 1950 m. LYA F 139. Ap. 2. B 59. 
Pase įdėtos Raseinių kalėjimo fotografijos.
  
  Bendras kalėjimo pastatų vaizdas iš rytų.
   
Kalėjimo administracinis pastatas. 
Vaizdas iš vidinio kiemo.
Kalėjimo vartai iš administracinio pastato.
   
Siuntinių priėmimo kambarys administracinio pastato vakarinėje dalyje. Kalėjimo ūkinis kiemas iš rytų pusės.
   
 Kalėjimo pastato rytinė siena.  Kalėjimo vaizdas iš pietvakarių.
   
Kalėjimo kiemas su pasivaikščiojimo kiemeliais vakarinėje teritorijos dalyje. Pasivaikščiojimo kiemeliai.
   
Kalėjimo vidus – antro  aukšto koridoriaus vaizdas. Kalėjimo kameros durys – 20 kamera.
  
Raseinių kalėjimo kameros paradinis vaizdas. Liudininkai pasakoja, kad į dvivietę kamerą buvo sugrūdama iki 20 žmonių. Čia jie „gyveno“ savaites, mėnesius, metus. 
Jų gyvenimą paįvairindavo tardymai...