1863 metų sukilimas Raseinių krašte: asmenybės, liudijimai ir faktai

1863 metų sukilimas  Raseinių krašte: asmenybės, liudijimai ir faktai

Šiais metais minime reikšmingą Lietuvos istorijos įvykį – 1863–1864 m. sukilimo 160-ąsias metines. Sukilimu buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės tautos – lietuviai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai – siekė išsivaduoti iš Rusijos imperijos priespaudos. Sukilėlių gretose kovojo bajorai ir dvarininkai, valstiečiai ir miestiečiai, kunigai ir kariškiai, gimnazistai, studentai ir kt. Tai buvo ilga, daugiau nei pusantrų metų trukusi kova už laisvę, subūrusi visus, kurie buvo neabejingi Tėvynės atkūrimo idėjai. Sukilimas pralaimėjo. Jis pareikalavo daug žmonių aukų, suluošino tūkstančių likimus. Istorikų paskaičiavimais per visą 1863–1864 m. sukilimo laikotarpį dabartinės Lietuvos teritorijoje įvyko 321 mūšis ar susirėmimas su Rusijos imperijos kariniais daliniais. Daugiausia mūšių (178) buvo Kauno gubernijoje. Žuvo apie 6 tūkstančius sukilėlių. Per sukilimą okupacinė Rusijos vyriausybė nuteisė mirties bausme, katorga ar ištrėmė 21 712 žmonių. 

Lietuvių ir kitos tautos nepamiršo 1863 m. sukilimo. Sukilėlių šūkis „Už mūsų ir Jūsų laisvę!“, kvietęs vienytis bendrai kovai prieš okupacinę valdžią (šūkis vartotas per 1830–31 ir 1863–64 sukilimus) buvo perduodamas iš kartos į kartą. Žmonių atmintyje išliko gyvas didvyrių Antano Mackevičiaus, Boleslovo Kolyškos, Jono Stanevičiaus, Zigmanto Citavičiaus ir daugelio kitų atminimas. 

Visoje Lietuvoje yra 1863 m. sukilimą įamžinančių vietų: sukilėlių kapai, paminklai, atminimo ženklai, žymintys svarbiausias mūšių vietas. Raseinių krašto istorijos muziejuje yra saugomi keli šį sukilimą atspindintys eksponatai, apie šį laikmetį sukaupta kraštotyrinės medžiagos.  

Parodoje eksponuojama ikonografinė medžiaga, liudijanti 1863 m. sukilimo įvykius Raseinių krašte. Joje pristatomos žymiausių sukilimo vadų fotografijos iš RKIM, ŠAM rinkinių. 

Zigmantas Citavičius (1828–1863). Rusijos kariuomenės raitosios artilerijos karininkas. Kapitono laipsniu baigė tarnybą ir išėjo į atsargą. Nuo 1957 m. gyveno Šaukoto dvare. Aktyviai įsijungė į sukilimo organizavimą Raseinių paviete. Raseinių apskrities karinis viršininkas Z. Citavičius 1863 m. kovo mėn. Tytuvėnų miškuose suorganizavo 250 sukilėlių būrį ir jiems vadovavo. Tačiau balandžio 5 d. sukilėlių stovyklą užklupo Rusijos kariuomenės dalinys. Kautynėse žuvo apie 40 sukilėlių, tarp jų ir būrio vadas Z. Citavičius. 

Benediktas Citavičius (1834–1885). Kovojo brolio Zigmanto Citavičiaus vadovaujamuose būriuose Tytuvėnų miškuose. Vėliau prisijungė prie Boleslovo Dluskio būrio. Po sukilimo jo turtas buvo konfiskuotas, jis pats emigravo į Paryžių, ten ir mirė.

Kazimieras Citavičius (1841–1930). Kovojo brolio Zigmanto ir Jono Stanevičiaus vadovaujamuose būriuose prie Tytuvėnų. 1863 m. balandžio mėn. mūšyje, kuriame žuvo brolis Zigmantas, pateko į nelaisvę ir buvo nuteistas mirti, tačiau nuosprendis buvo pakeistas į 12 metų katorgos Sibire.

Jonas Stanevičius (1823–1904) gimė Padubysio dvare, Lyduvėnuose. Tėvas Ezechelis – 1831 m. Raseinių pavieto sukilėlių vadas, motina Kunigunda Bilevičiūtė. Po sukilimo kartu su tėvais emigravo į Prancūziją. J. Stanevičius – buvęs caro armijos karininkas. Jis tarnavo Kaukazo daliniuose, iš kariuomenės pasitraukė turėdamas kapitono laipsnį. 1863 m. sukilimo pradžioje tapo Šiaulių apskrities sukilėlių vadu. 1863 m. balandžio mėn. Biliūniškių (Šiaulių r.) miške sutelkė sukilėlių būrį, kunigus ragino lietuviškai skaityti sukilimo atsišaukimus. Sėkmingai dalyvavo daugybėje kautynių.  Mirė 1904 m. Kamenskajoje, Permės gubernijoje. 

Kunigas Antanas Mackevičius (1828–1863). Vienas iš pagrindinių sukilimo vadų Lietuvoje, Kauno vaivadijos sukilėlių organizatorius, ėjęs karinio viršininko pareigas. 1863 m. birželio mėn. keisdama stovyklavimo vietas ir verbuodama į savo gretas savanorius A. Mackevičiaus rinktinė manevravo po Žemaitiją. Netoli Žaiginio, Bardiškiuose įsirengė stovyklą. Rusijos kariuomenės vadas mjr. Zorgeris gavęs informaciją apie sukilėlių stovyklą, su savo kariuomene pajudėjo jos link. Sukilėliai buvo perspėti, todėl traukėsi Zborčiznos miškų link. Tačiau Šunkepių kaime, prie Katerlos dvaro juos pasivijo rusų dalinys. Įvyko kautynės. A. Mackevičius su savo kovotojais be didelių praradimų  saugiai atsitraukė. 

Aleksandras Astrauskas, Pasandravio dvaro savininkas, sukilimo dalyvių rėmėjas, palaidotas Pasandravio kaimo kapinaitėse. Kapinaitės pristatomos kaip 1863 m. sukilimo kapinaitės. Gal todėl, kad vieno obelisko įrašas liudija: Aleksandras Ostrovskis – 1863 metų sukilimo veteranas...

Kunigas Teofilis Račkauskas gimė 1809 metais Krakių parapijoje. Bajoras, buvęs Raseinių dominikonų vienuolyno vienuolis. Vienas iš 1863 m. sukilimo organizatorių ir vadovų. Raseiniuose turgaus aikštėje perskaitė sukilimo manifestą. Suorganizavo raseiniškių-sukilėlių būrį. Mūšyje prie Krakių buvo paimtas į nelaisvę. 1863 m. rugsėjo 2 d. buvo sušaudytas Kaune.

Antanas Žickis, gimė apie 1824 metus Tytuvėnų parapijoje. Sukilimo pradžioje vadovavo savarankiškam apie 30-50 kovotojų daliniui. Vėliau prisijungė prie Jono Stanevičiaus būrio. 1863 m. rugsėjo 3 d. prie Vosiliškio buvo suimtas, o rugsėjo 13 d., vykdant karo lauko teismo nuosprendį, pakartas Raseinių turgaus aikštėje. 

Boleslovas Kolyška, vienas garsiausių sukilimo vadų, 1863 m. balandžio mėn., prie Ariogalos su savo būriu užpuolė transportą iš Raseinių į Kauną vežamu paštu, paėmė dokumentus ir pinigų siuntas, sudegino keltą per Dubysą. Ariogaloje sunaikino valsčiaus bylas. 

Artūras Levonevskis gimęs apie 1828 m., Burbiškių dvaro savininkas, atsargos poručikas. Raseinių apskrities ispravniko žiniomis, A. Levonevskis aktyviai dalyvavo 1861 m. politinėse manifestacijose, giedojo patriotinius himnus, buvo „vienas iš svarbiausių sukilimo rengimo agitatorių“. Jo žmona buvo žinoma „kaip karšta patriotė“, ji iš Burbiškių dvaro į Z. Citavičiaus būrį išsiuntė 6 bernus. 

Bronislovas Levonevskis, sukilėlių būrio vadas. Tėvas valdė Balčių, Burbiškių ir Ždanų dvarus. 1864 m. rugsėjo 23 d. Kauno gubernatorius įsakė sekvestruoti Raseinių apskrities dvarininkų Artūro ir Bronislavo Levonevskių dvarus. 

Kunigas Albinas Bartaševičius, Viduklės bažnyčios vikaras, 1863 m. bažnyčioje perskaitė sukilimo manifestą. 

Jonas Bilevičius, Skaraitiškės dvaro savininko Pranciškaus Bilevičiaus (1820–1878) brolis. P. Bilevičius dar prieš sukilimą išlaisvino daug baudžiauninkų, suteikė jiems žemės. Sukilimo pradžioje ištremtas į Penzos guberniją.

Adolfas Bucevičius, kilęs iš Raseinių valsčiaus. Už dalyvavimą sukilime buvo ištremtas į Kazanės guberniją. 

Vladislovas Dembskis (1831–1913). Ekskunigas, publicistas, laisvamanis. 1860 m. baigė Varnių (Žemaičių) kunigų seminariją, kunigavo Žemaitijoje. Iš sakyklos perskaitė sukilimo manifestą. 

Stefanija Lipman. Pilsudskių globėja. Dalyvavo sukilime Raseinių apskrityje. 

Cezaris Narbutas (1827–1880). Kilęs iš Justinavo dvaro, Raseinių apskrities. Buvo Raseinių apskrities sukilimo komiteto pirmininkas. Ištremtas į Permės guberniją. Grįžęs iš tremties apsigyveno Mintaujoje. 

Naudota literatūra:

Jonas Brigys „1863 m. sukilimas Raseinių apskrityje“, 2013 m.

Šiaulių „Aušros“ muziejus „1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos“, 2013 m.

Algimantas Daugirdas „Svarbiausių 1863–1864 m. sukilimo Lietuvoje mūšių vietos“, 2014 m.