Virtuali paroda „Valstybingumo ženklai numizmatikoje“

Nepriklausomos Lietuvos piniginiai ženklai ir jų simbolika

 

Raseinių krašto istorijos muziejaus Numizmatikos rinkinį sudaro įvairių šalių monetos, popieriniai pinigai, vertybiniai popieriai (obligacijos, vekseliai), medaliai ir apdovanojimai – apie tris tūkstančius eksponatų. Chronologiškai rinkinys apima laikotarpį nuo XIX amžiaus iki šių dienų. Jis nuolat pildomas naujai išleistais ir istoriniais lietuviškais ir kitų šalių banknotais bei monetomis. Didelę dalį rinkinio sudaro Nepriklausomos Lietuvos valstybės piniginiai ženklai, kurių pagrindu sukurta virtuali paroda, apžvelgianti litų ir centų raidą ir simboliką.

1922 m. rugpjūčio 9 d. Steigiamasis Seimas priėmė piniginio vieneto įstatymą, paskelbusį auksu paremtos lito valiutos įvedimą. Tuomet pinigus svarstyta vadinti auksinais, arfomis, doleriais, grašiais, kaltais, kirptukais, lietais, litais, lyromis, markėmis, muštukais, rubliais, vyčiais net ruginiais, nes jie būtų padengti sandėliuose esančiais rugiais. Po ilgų diskusijų Lietuvos piniginis vienetas buvo pavadintas Litu. Lietuvos bankui buvo pavesta skubiai išleisti laikinuosius lietuviškus banknotus. Banknotų projektus kūrė dailininkas A. Varnas. Litų ir centų banknotai spausdinti buvo ant blogos kokybės popieriaus, be apsaugos ženklų, todėl jie cirkuliavo neilgai – rugpjūčio 29 d. apyvartoje pasirodė nuolatiniai, geresnės kokybės 1, 2, 5, 10, 20 ir 50 centų banknotai. Po dviejų metų išleisti – 500 ir 1000 litų nominalų banknotai. Pirmos laidos banknotų muziejaus Numizmatikos rinkinyje nėra.

Antrosios laidos 1927–1930 m. banknotai išsiskyrė gera kokybe: atspausti ant specialiai pinigams skirto popieriaus, su vandenženkliais ir su apsaugos ženklais. Šie 10, 20, 50 ir 100 litų banknotai buvo spausdinami Anglijos Bredberis, Vikinsonas ir ko firmoje. Šių banknotų projektus kūrė dailininkai: A. Galdikas, V. Jomantas ir A. Žmuidzinavičius.

Virtualioje parodoje pristatomi (10 litų, 1927 m.; 50 litų, 1928 m.; 100 litų, 1928 m.; 5 litai, 1929 m.; 20 litų, 1930 m.) banknotų pavyzdžiai. Litų banknotų reverse dominuoja lietuvių tautos simboliai: linai, sėjėjas, verpėja, sielininkas, lietuvaitė tautiniais drabužiais, tautodailės ornamentika, liaudies mažosios architektūros, audinių, juostų raštų motyvai. Vaizduojami LDK kunigaikščių ir visuomenės veikėjų portretai, didžiųjų miestų vaizdai ir herbai. Tai – ženklai, atspindintys tautos dvasią ir nacionalinį savitumą. Visų laidų litų banknotų ir monetų averse – valstybingumą reprezentuojantis herbas-Vytis. Vytis, kaip Lietuvos valstybės herbas, pradėtas naudoti XIV a. pabaigoje pirmosiose LDK lietuviškose monetose. Šuoliuojantis raitelis su pakeltu kalaviju reiškė valdovą, ginantį savo kraštą.

Pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais kraštietis, dailininkas Tadas Daugirdas aktyviai dalyvavo kuriant valstybinę simboliką; tautinės vėliavos projekte (jo siūlymu buvo įvesta geltona spalva), jo pasiūlytas istorinio dvigubo kryžiaus formos ordinas (Vyčio kryžius) tapo aukščiausiu kariuomenės apdovanojimu išlikusiu iki šių dienų. herbo kūrimo darbe. T. Daugirdas savo sukurtą herbo projektą siūlė naudoti monetų averse. Gaila, bet buvo pasirinktas dailininko J. Zikaro Vyties projektas, kuris puošė beveik visų lietuviškų monetų – litų ir centų – aversus.

Parodoje pristatomos 1925 m. laidos – 1, 5, 10, 20 ir 50 centų ir sidabrinės 1, 2 ir 5 litų monetos ir 1936 m. laidos sidabrinės monetos – 10 litų, Vytautas Didysis; 5 litai, Jonas Basanavičius; 1938 m. buvo išleista jubiliejinė 10 litų moneta, skirta Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečiui. Šios monetos averse įkomponuoti Gediminaičių stulpai. Kitų monetų aversą puošė vieningas simbolis – valstybės herbas – Vytis, o jam iš kraštų – užrašas Lietuvos Respublika, žemiau jo – Gediminaičių stulpai ir data. Monetų reverse įkaltas nominalas ir įvairūs augaliniai motyvai: žydintis linas (1 ir 5 centų), miežio ir avižos varpos (10, 20 ir 50 centų), ąžuolo (1 lito) ar rūtos (2 litų) šakelės, tulpės (5 litų). 1925 m. monetos kaldintos užsienyje, o nuo 1936 m. „Spindulio“ monetų kalykloje Kaune. Prasidėjus sovietų okupacijai, 1941 m. kovo 25 d. litai buvo uždrausti, vietoje jų įvesti rubliai.  

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Lietuvos bankas 1991 m. rugpjūčio 5 d. išleido į apyvartą laikinuosius lietuviškus pinigus-bendruosius talonus, naudotus kartu su rubliais, įsigyjant didesnės paklausos pramonines prekes. Žmonės bendruosius talonus vadino vagnorkomis arba žvėriukais (tuo metu vyriausybei vadovavo Gediminas Vagnorius). Vienas rublis buvo prilygintas vienam talonui. 1991 m. laidos laikinųjų talonų reverse pavaizduoti Lietuvos miškuose gyvenantys gyvūnai: driežai, garniai, vištvanagis, kiaunės, lūšis, briedis ir stumbras. 1992 m. išleisti naujo pavyzdžio banknotai buvo mažesni ir su kitais paveikslėliais – kiaunėmis, pempėmis, elniais, vilkais ir meškomis. Šie pinigai pagaminti primityviai, mažai apsaugoti nuo klastojimo. Laikinuosius pinigus – bendruosius talonus kūrė dailininkų grupė, kuriai vadovavo R. Miknevičius. 1992 m. spalio 1 d. LR įvesti laikinieji pinigai talonai, rubliai išimti iš apyvartos. Sekančiais metais spaustuvėje AB „Spindulys“ (Kaune) papildomai atspausdinti 200 ir 500 nominalų talonai. Nominalų talonų aversai iliustruoti įvairiais augalais, o reversai – gyvūnais. Kaip apsaugos priemonė naudoti įvairūs ornamentai, ant visų talonų buvo įkomponuoti istoriniai Vyčio ar Gediminaičių stulpų simboliai. Parodoje pristatomi 1991 – 1993 m. Lietuvos laikinieji piniginiai ženklai.

1993 metų birželio 25 dieną laikinuosius pinigus pakeitė į apyvartą grįžę litai ir centai: 1, 2, 5, 10, 20, 50, 100 litų, bei 1, 2, 5, 10, 20, 50 centų monetos. Pirmoji litų banknotų laida buvo atspausdinta dar 1991 m. JAV firmoje „US Banknote Corporation“. Tuomet išleistų litų banknotai buvo tik ofseto būdu atspausti popierėliai, turėjo vos aštuonis apsaugos požymius. Vėlesnių laidų litų banknotai – kokybiško su vandenženkliais popieriaus, su daugiau nei dvidešimt apsaugos ženklų. 1992 m. spalio 2 d. naujai įsteigtoje Lietuvos monetų kalykloje buvo nukalti pirmieji „balti“ centai iš aliuminio. Monetų eskizų autorius dailininkas P. Garška. Atkurtuose Lietuvos piniguose buvo tęsiamos svarbiausių heraldinių ženklų vaizdavimo tradicijos. Litų banknotų aversuose – iškilių Lietuvos žmonių: J. Žemaitės, M. Valančiaus, J. Jablonskio, S. Dariaus ir S. Girėno, J. Basanavičiaus, Vydūno ir V. Kudirkos portretai. Raseinių krašto žmonės didžiuojasi, kad visų laidų dvidešimties nominalo lito banknotus puošia poeto Maironio portretas.

Litas kaip nacionalinis piniginis vienetas naudotas 1922-1940 ir 1993-2014 metais. 2015 m. sausio 1 dieną litą pakeitė bendra Europos Sąjungos valiuta euras.

Šioje parodoje pristatomi pirmosios laidos (1993 m.) litų banknotai ir monetos.

Atnaujinta: 2024-01-26