Nuorodos

Print
Category: Uncategorised
Published Date
Written by Super User Hits: 5933

 
Raseinių rajono savivaldybė
Lietuvos muziejų portalas
Raseinių krašto istorijos muziejaus Turizmo informacijos centras
Raseinių menininkų bendrija "Pegasas"

Limis

Parodos.emuziejai



Pažinkime Raseinių krašto senąsias sodybas

https://youtu.be/GtEJTRK7BbY


Velykinė paroda Raseinių krašto istorijos muziejuje

https://youtu.be/Ii1WHKuOrU4 


Čia tiek atminimų atranda širdis!

 https://youtu.be/aWEuBSwyg5w   


 Betygalos muziejus

https://youtu.be/ndsT6Ao3zMQ


Poeto Maironio tėviškė

https://youtu.be/xyThH7UEgQI


Simono Stanevičiaus gimtoji sodyba

https://youtu.be/L-4_PmBp8ig


Raseinių krašto istorijos muziejus

https://youtu.be/LORGXK2UsF8


Raseinių rajono metaliniai kryžiai, saulutės

https://www.youtube.com/watch?v=m2TCXx2VC_0


Raseinių krašto senoji kryždirbystė

https://www.youtube.com/watch?v=CldlUxm6wAg


Leidiniai, publikacijos

Print
Category: Uncategorised
Published Date
Written by Super User Hits: 6380

Leidiniai ir publikacijos

                                                

VIRSELIS 1

Apie albumą „Lietuviški raštai iš Sibiro tolių“

„Lietuviški raštai iš Sibiro tolių“ – tai į skaitytojo širdį orientuotas tremtyje kurtų rankdarbių albumas, Raseinių krašto istorijos muziejaus ir Lietuvos kultūros tarybos lėšomis išleistas 2016 m. pabaigoje.

Praeitį padeda suvokti įvairūs šaltiniai: dokumentai, publikacijos, statistikos duomenys, tačiau vertybines žmogaus pozicijas ir pasaulėžiūrą prasminga tyrinėti per emocinę kultūrą, kasdienio gyvenimo detales. Ypač autoritarinio ir represinio režimo, tremties sąlygomis, kai asmenį bandyta nužmoginti brutalia jėga, alkiu, šalčiu, siaubinga buitimi, o dokumentus ir statistiką begėdiškai klastoti. Apie lietuvių gyvenimą tremtyje yra išleistų atsiminimų, mokslinių straipsnių – jie neabejotinai svarbūs, jaudinantys. Šis albumas pasakoja vaizdais, kurie komentuojami leidinio straipsniuose. Straipsnių autorės – LGGRTC Genocido aukų muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Ramunė Driaučiūnaitė ir RKIM muziejininkė Loreta Kordušienė. Tikimės, kad tremtyje kurtų rankdarbių albumas pasieks savąjį tikslą.


Pietryciu Zemaitijos  kryzdirbystes savitumo bruozaiPietryčių Žemaitijos kryždirbystės savitumo bruožai

 

Sudarė: V. Tarvydienė, L. Kantautienė. Atsakingas     redaktorius St. Gutautas. Išleido UAB „Žuvėdra“, spausdino Standartų spaustuvė. Vilnius, 2015 m.

Leidinys skirtas visiems, besidomintiems Lietuvos istorija ir jos paveldu – mediniais paminklais, kuriais garsėjame visame pasaulyje. Kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės neišnyko iš mūsų kraštovaizdžio. Sunykusių paminklų vietoje statomi nauji, todėl pateikta medžiaga labiausiai naudinga tiems, kurie myli ir tęsia senąsias tradicijas.



Raseiniu krasto istorijos muziejaus rinkiniai. LovatiesesRaseinių krašto istorijos muziejaus rinkiniai

Sudarė V. Tarvydienė. Leidinyje pateikiama dalis lovatiesių, saugomų Raseinių krašto istorijos muziejuje. Leidinys iliustruotas fotografijomis. Naudota Raseinių krašto istorijos muziejaus eksponatų inventorinių knygų informacija. Spausdino IĮ M stilius, Raseiniai, 2014 – 36 p. Tiražas 200 egz.





knyga

Raseinių krašto medinės architektūros tradicija

Sudarė: L. Vapsevičienė, V. Tarvydienė. Atsakingas redaktorius St. Gutautas. Išleido „Žuvėdra“, spausdino Standartų spaustuvė. 2013 m. Leidinyje pristatoma unikali Raseinių krašto kultūros paveldo dalis – medinė architektūra. Tai senųjų sodybų mediniai statiniai, dvarų sodybų architektūra, mažoji architektūra. Leidinys gausiai iliustruotas dabarties ir archyvinėmis nuotraukomis, planais, brėžiniais.



   Edukacinės veiklos užduočių sąsiuvinis 

 

Raseinių krašto istorijos muziejus išleido leidinuką „Edukacinės veiklos užduočių sąsiuvinis“. Šis leidinys skirtas edukacinei veiklai. Jame pateikiame muziejaus edukacinė programa, užduotys, nuotraukos iš įvairių užsiėmimų. Edukacinė muziejaus programa yra labai įvairiapusė ir plati. Ji apima krašto istoriją, dailę, etnokultūrą ir skirta įvairaus amžiaus grupėms: pradedant ikimokyklinių įstaigų auklėtiniais, pradinių klasių mokiniais ir baigiant vyresnėms klasėms. Edukacinė veikla yra sisteminga, pritaikyta prie mokyklų programų. Mokytojai ir mokiniai noriai dalyvauja programose, jų pageidavimu paruošėme užsiėmimus įvairesnėmis temomis, juos papildėme kūrybinio pobūdžio užduotimis.


Raseinių krašto senosios sodybos sudarė V.Tarvydienė, L.Vapsevičienė [2007-2008 m. ekspedicijų metu Raseinių rajone fiksuoto nykstančio kultūros paveldo medinės architektūros tyrimai, fotografijos] Vilnius, 2009.  knyga 

  Dalys iš knygos Tradicinė troba, jos interjeras - svarbi lietuviu kultūros dalis  ,  Mediniai sakraliniai paminklai .




Nėriniai ir mezginiai Raseinių krašto istorijos muziejuje sudarė  G.Jociūtė, L.Vapsevičienė. [Leidinyje pateikiama dalis nėrinių ir mezginių, saugomų Raseinių krašto istorijos muziejuje. Leidinys iliustruotas fotografijoms, grafiniais nėrimo vaizdais.] Vilnius, 2010 - 47 p. Spaudė UAB ,,Petro ofsetas''. Tiražas 500 egz. 

  


 





M. B. Navakauskienė. Betygalos žemė - Vilnius, 2001 – 208 p. UAB leidykla „Alka“, spausdino „Aušros“ spaustuvė. Muziejininkės M. B. Navakauskienės istorinė - dokumentinė apybraiža apie Betygalos žemės praeitį, dabartį, šio krašto žmones. Autorei talkino kraštiečiai habil mokslų daktaras F.  Mačianskas, poetas J.  Nekrošius, istorikas prof. P.  Setkauskis.  

  




Raseinių kraštas - Vilnius, 1996 – 32 p., leidykla „Atkula“, spausdino Adomo Jakšto spaustuvė. Tiražas 8000 egz. Atskiri leidiniai lietuvių, rusų, vokiečių ir anglų kalbomis. Turistinis - reklaminis vadovas su įdėtu Raseinių miesto ir rajono žemėlapiu, gausiai iliustruotas spalvotomis fotografijomis.

  



Raseiniai. Nepriklausomybės paminklui „Žemaitis“ – 70 metų

Vilnius, 2004 – 28 p., leidykla „Atkula“. Trumpa paminklo statymo istorija ir istorinės fotografijos su komentaru lietuvių ir anglų kalbomis. Fotografijos juodai baltos iš LCVA, LLMA, Raseinių KIM fondų.

  



 
 

Vilnius, 2003 – 12 atskirų lapų. Leidykla „Atkula“, spaudė AB „Spauda“. Leidinys išleistas Kultūros ministerijos lėšomis. Spalvotų fotografijų lakštai įvairiapusiškai iliustruoja Raseinių krašto praeitį ir dabartį.


 




Raseinių krašto žydai – Vilnius, 2004 – 272 p. UAB leidykla „Kronta“, spausdino UAB „Adomo Jakšto spaustuvė“. Dokumentų ir straipsnių  rinkinys. Sudarytoja L. Kantautienė. Leidinyje įvairiapusiškai pateikta krašto žydų istorija, paremta archyviniais dokumentais, atsiminimais, kraštotyrine medžiaga. Pateiktas žydų gelbėtojų Raseinių rajone sąrašas. Leidinio reziumė anglų ir rusų kalbomis.







Raseinių karšto istorijos muziejus – Vilnius, 2005 – 12 p. Leidykla „Atkula“, spausdino Standartų spaustuvė. Teksto autorės G. Pečkaitienė ir B. Kulpinskaitė. Trumpai apžvelgta muziejaus istorija gausiai iliustruojant ekspozicijų, eksponatų, renginių fotografijomis. Paskutiniai puslapiai skirti trumpai rajono kultūros paveldo apžvalgai.


Raseinių didžioji sinagoga – 2004. Lankstinuką paruošė L. Kantautienė, spauda ir dizainas UAB „Prix Fixe“. Išleista Švietimo kaitos fondo lėšomis. II pasaulinio karo metais sugriautos Raseinių didžiosios sinagogos istorija, paremta dokumentais, iliustruota brėžiniais ir fotografijomis.

   


Raseinių krašto knygnešiai. Lietuviškos spaudos atgavimo 100 – mečiui. 2004. Lankstinuką paruošė L. Vapsevičienė. Raseinių krašto knygnešystės istorija, knygnešių sąrašas, knygnešių keliai Raseinių rajone, jų palaidojimo vietos. Iliustruota keliomis fotografijomis.  


Raseinių gimnazijos direktorius Jonas Kartanas (1890 – 1944). Pirmoji sovietinė okupacija Lietuvoje 1940 06 15 – 1941 06 22. –2004.  Maketuota ir  spausdinta kompiuteriu. Medžiagą iš muziejaus fondų, „Kalno“  vidurinės mokyklos muziejaus, giminaičių atsiminimų surinko ir paruošė L. Kordušienė.  


Vytautas Šikšnys. Gyvenimo ratas sukasi. Tremties dienoraštis – Šiauliai, 2005. – 238 p. Šiaulių „Aušros“ muziejaus leidykla. Spausdino UAB „Šiaulių knygrišykla – spaustuvė“. Tiražas 500 egz. Tai autentiškas tremtinio dienoraštis, rašytas 1949 – 1958 m. Leidinys gausiai iliustruotas autoriaus gausiai sukurtais piešiniais ir fotografijomis, darytomis tremtyje.  


 I-oji sovietinė okupacija ir genocidas. Mokslinė konferencija. Raseiniai 2005 06 14.– Vilnius 2006 – 48 p. Leidykla „Atkula“, spaudė UAB spaustuvė „Pozicija“. Spaudai parengė L.Kordušienė Leidinyje pateikiami aštuoni konferencijoje skaityti pranešimai.


   

Betygala 2006. Katalogas. Kaunas, 2006 – 20p. L. Balčiūnienės firma „Dimera“. Tiražas 300 egz. 

2006 m. gegužės pabaigoje Betygaloje surengtas dailės pleneras, skirtas dailininko Jono Kuzminskio 100 – mečiui paminėti. Leidinyje užfiksuotos plenero akimirkos, sukurti darbai. 


    


Renginių akimirkos

Print
Category: Uncategorised
Published Date
Written by Super User Hits: 6736

„Misija Sibiras'16“ dalyviai sugrįžo

DSC03889   DSC03896

DSC03974   DSC03996

Raseinių krašto istorijos muziejaus 40-mečio minėjimo šventinės akimirkos

003-20151120   008-20151120

013-20151120   036-20151120

 024-20151120 066-20151120 123-20151120

048-20151120   052-20151120

059-20151120   078-20151120 

086-20151120   117-20151120

126-20151120   141-20151120

146-20151120   155-20151120


                                             

     Mokslinė konferencija „Ant Upes tarp Vidukles ir Eržvilka“ akimirkos Simono Stanevičiaus sodyboje-muziejuje

DPP 0005

    DPP 0006

DPP 0007    DPP 0008

DPP 0009    DPP 0010

 _____________________________________________________________________

 MAIRONIO 150 -OSIOMS GIMIMO METINĖMS PAMINĖTI


 Respublikinis festivalis „SIELŲ ŽYDĖJIMAS"

 dsc 0011dsc 0018dsc 0034

dsc 0006dsc 0065dsc 0048 

dsc 0051dsc 0053dsc 0069

dsc 0072DSC 0062dsc 0077
 


Kompaktinės plokštelės „ANT AUKURO ŠIRDĮ NEŠIAU"

dsc 0083dsc 0097dsc 0110

dsc 0107dsc 0109dsc 0098

dsc 0104dsc 0099dsc 0113


Miuziklas - šokio spektaklis „ŠEŠĖLIS. KURS BĖGA GRETA"

dsc 0143dsc 0120dsc 0124

dsc 0128dsc 0129dsc 0131


Marcelijaus ir Algirdo Martinaičių kūrybos vakaras

Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija"

DSC 0431DSC 0434DSC 0439

  DSC 0440DSC 0442


Regioninis folkloro festivalis „AŠ PADAINUOSIU DAINŲ DAINELĘ"

dsc 0253dsc 0265dsc 0260

dsc 0267dsc 0268dsc 0273

dsc 0278dsc 0280dsc 0284

dsc 0288dsc 0293dsc 0296 

 

 







 



Edukacija

Print
Category: Uncategorised
Published Date
Written by Super User Hits: 8380

    

Edukacinės veiklos užduočių sąsiuvinis

Raseinių krašto istorijos muziejus išleido leidinuką „Edukacinės veiklos užduočių sąsiuvinis“. Šis leidinys skirtas edukacinei veiklai. Jame pateikiame muziejaus edukacinė programa, užduotys, nuotraukos iš įvairių užsiėmimų. Edukacinė muziejaus programa yra labai įvairiapusė ir plati. Ji apima krašto istoriją, dailę, etnokultūrą ir skirta įvairaus amžiaus grupėms: pradedant ikimokyklinių įstaigų auklėtiniais, pradinių klasių mokiniais ir baigiant vyresnėms klasėms. Edukacinė veikla yra sisteminga, pritaikyta prie mokyklų programų. Mokytojai ir mokiniai noriai dalyvauja programose, jų pageidavimu paruošėme užsiėmimus įvairesnėmis temomis, juos papildėme kūrybinio pobūdžio užduotimis.

 
 

Istorinės edukacijos programa „Sovietinis genocidas Raseinių krašte“:

Pirmoji sovietinė okupacija;

Generolo J. Žemaičio šeimos tragedija;

Raseinių kalėjimas Nr. 9 – sovietinio GULAG-o sistemos dalis;

Partizano diena... (Prisikėlimo apygardos vadavietės archeologinių radinių pagrindu);

„Išveža jau mumis. Sudiev, Lietuva“ (Tremties kelionės aprašymas).


Istorinės edukacijos programa pradinio, vidutinio ir vyresniojo amžiaus mokiniams:

„Raseinių rajono piliakalniai ir baltų šventvietės. Sakralinės ir memorialinės vietos“:

Molavėnų piliakalnių kompleksas;

Betygalos piliakalnių kompleksas;

Lyduvėnų piliakalnių kompleksas;

Raseinių, Šiluvos ir Tytuvėnų barokinės bažnyčios;

Simono Stanevičiaus gimtoji sodyba Kanopėnuose;

Poeto Maironio tėviškė – Pasandravio istorinis draustinis.


Istorinės edukacijos valandos:

Pinigai Lietuvoje;

Pirmasis pasaulinis karas. Dubysos mūšiai;

Konstitucija – valstybės pamatas;

Senieji Raseiniai;

Raseinių simboliai;

Raseinių žydų likimai; skirta Holokaustui;

Nepriklausomybės ženklai Raseinių krašte;

Žmogaus gyvenimas –lagamine.


Memorialinė edukacinė programa:

Laiko ženklai Broniaus Bernotaičio akvarelėje.

Maironio tėviškėje:

Šventieji, saugantys Maironio tėviškę;

Maironio vaikystės takais....

Simono Stanevičiaus sodyboje-muziejuje:

Kur AITVARAI gyvena...;

Šešios pasakos.


 Tradicinių amatų atgaivinimo programa mokiniams, šeimoms, įvairių socialinių grupių žmonėms:

Tradiciniai gaminiai - vilnos vėlimas;

Juostų audimas;

Lipdymas iš molio.


Edukacinės programos Betygalos muziejuje vidutinio ir vyresniojo amžiaus mokiniams, šeimoms:

Papročių tradicijos Betygalos krašte;

Geologinės veiklos pėdsakai Betygalos žemėje;

Betygalos praeitis, ateitis-Šeima muziejuje;

Muziejaus daiktų paslaptys.


Etninės edukacijos programa mokiniams, šeimoms, įvairių socialinių grupių žmonėms

 „Kai įkvepia tradicija“:

Senieji lietuvių verslai ir amatai;

Lino kančia;

Ženklai ir simboliai liaudies mene;

Senasis lietuvių apavas;

Paukštis senojoje kultūroje;

Duona lietuvių liaudies buityje, papročiuose;

Kalendorinės šventės;

Kiaušinių marginimas;

Raseinių krašto senosios sodybos;

Kryždirbystė Raseinių krašte.




 

Renginiai, parodos

Print
Category: Uncategorised
Published Date
Written by Super User Hits: 10173


2017 m. muziejaus renginiai  

Liepa Rugpjūtis

Birželis  Gegužė   Balandis   Kovas  Vasaris Sausis

  

  


2016 m. muziejaus renginiai  

Gruodis  Lapkritis Spalis Rugsėjis Liepa Rugpjūtis 

Birželis Gegužė  Balandis  Kovas  Vasaris  Sausis


 Renata

image1

Parodos plakatas Raseiniu krasto istorijos muziejus-01 

Plakatas is butojo laiko

Jūratės Petruškevičienės autorinė paroda „Iš būtojo laiko“ Raseinių krašto istorijos muziejuje


Nebe pirmą ir ne antrą kartą menininkė Jūratė Petruškevičienė prabyla būtuoju laiku. Jau keletą dešimtmečių dailininkės braižą galima atpažinti iš nenuilstamo bandymo sulipdyti arba sulopyti istorijų skiautes. Jūratės Petruškevičienės kūryboje dominuoja asmeninės istorijos – jos artimųjų patirtos ir mažai pažįstamų žmonių ne iki galo nupasakotos, tad jas menininkei tenka sukurti pačiai, lopas po lopo, dygsnis po dygsnio. Pastarųjų metų ciklas, kuriame skiautinio, siuvinėjimo, daigstymo ir kitomis technikomis atgaivinami dzūkiški lovų užtiesalai, persmelktas kaip tik tokio asmeniškumo. Menininkė gali išsamiai ir įdomiai pasakoti lovatiesių atradimo, surinkimo, jų buvusių savininkų istorijas. Jai rūpi aplinka, iš kurios atkeliavo kažkada dideliu turtu buvę rankų darbo tekstiliniai objektai. Nūdien dauguma jų – sudilę, suplyšę, nevertinami, suplėkę. Menininkė šiais kūriniais, antram gyvenimui prikėlusiais namų tekstilės objektus, reiškia pagarbą tekstilės tradicijai, sieja rankų darbo amatus su šeimoje brandintomis vertybėmis, kūrybingumo formomis, perduotomis iš kartos į kartą.

“Ši paroda – tai mano pagarbos ir meilės ženklas senajai lietuvių tekstilei. Geriausi jos pavyzdžiai saugomi muziejų fonduose, o aš norėjau paliesti tuos dar išlikusius, išsiblaškiusius pridulkusiose palėpėse, numestus, suteptus, paplyšusius, pablukusius ir nelabai kam bereikalingus. Vėjo plaikstoma šeimininko ant durų prikalta (nuo musių!) jo mamos jaunystėje austa lovatiesė – tokia buvo pradžia. Vėliau atradau daugiau: pavargusių nuo laiko, bet vis dar gražių. Tai ne restauracija, nors vieną darbą taip ir pavadinau. Greičiau interpretacija ir kita paskirtis, kitas gyvenimas. Šiais kūriniais noriu ne tik dar kartą prisiliesti prie visiems mums brangaus paveldo, bet ir surinktai senų audinių kolekcijai suteikti naują turinį ir įprasminimą“, – apibūdina kolekciją menininkė. 

Viename parodos kūrinių unikaliai įprasminta skaudi Lietuvos istorijos patirtis – lietuviškos spaudos draudimas (1864-1904 m.). Rinkdama senas lovatieses prie Dusios ežero, menininkė susipažino su buvusiu Metelicos kaimo laiškininku, iš kurio buvo gavusi kelias lovatieses. Jis menininkei parodė ir savo senelio išsaugotą seno giesmyno dalį. Tai buvo giesmių tekstai iš lietuviškos spaudos draudimo laikų, rašyti vadinama „graždanka“ (lietuviškas tekstas užrašytas rusišku raidynu). Minėto giesmyno žodžius menininkė aplikavo ant senos lovatiesės, atkeliavusios į menininkės rankas iš kitapus Dusios ežero. Anot Jūratės, „lovatiesės audėja nugyveno labai sunkų, vargingą gyvenimą, bet visą laiką audė“. Menininkės žodžiuose audimas suskamba lyg malda, lyg sakralus savikūros veiksmas, veikla suteikdavusi jėgų keliauti sunkaus gyvenimo taku. 

Jūratė Petruškevičienė – viena aktyviausių Lietuvos tekstilės menininkių. Ji kasmet sėkmingai dalyvauja tarptautinėse tekstilės meno parodose įvairiose pasaulio šalyse, rengia personalines parodas, taip pat ir organizuoja grupines parodas. Jos kūryba žavi atida kultūriniam paveldui, tapatumui, tekstilės dirbinio, kaip tapatumo dėmens, akcentavimu. Menininkė įvaldžiusi gausybę tekstilės technikų – tiek tradicinių, tiek inovatyvių. Jas derina savo kūriniuose nuolat. Tai regime ir šioje ekspozicijoje, kur skiautinys, aplikavimas ar siuvinėjimas derinamas su fotografijos perkėlimu ant audinio. Bet pasakojimas čia svarbiausias. Nepraleiskite progos išgirsti jį iš autorės lūpų, arba susikurkite patys.

Apie paskutines parodas:

Pastaraisiais metais J. Petruškevičienė surengė parodas „Būtuoju laiku“ Punsko Lietuvių kultūros namuose (Lenkija, 2010 m.), Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje Kėdainiuose (2010 m.), galerijoje „Balta“, Kaune (2013 m.), „Senosios gegužinės“ kaimo turizmo sodyboje (2013-2014 m.), VDA galerijoje „Akademija“ (2014 m.). Kolekcija buvo papildoma naujais darbais.

2013 m. kūrinys „Spaudos draudimas (graždanka)“ buvo eksponuotas Filadelfijoje (JAV), meno centre „Art Alliance Philadelphia“, Lietuvos šiuolaikinės tekstilės parodoje „LTextile“, kartu su kitų Lietuvos tekstilės dailininkų darbais. Tai pirmasis Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pristatymo kultūrinis renginys JAV.

Kūrinys „Divonas“ 2013 m. Gdynios miesto muziejuje (Lenkija) vykusioje VII tarptautinėje tapybos ir unikalios tekstilės bienalėje apdovanotas SPAW ERA-ART (parodos organizatorių) broznine statulėle.

Menotyrininkė dr. Virginija Vitkienė

Paroda bus eksponuojama iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. 

Susitikimas su autore – rugpjūčio 4 d. 16.00 val. Raseinių krašto istorijos muziejuje



Virtuali paroda ,,Žvilgsnis į praeitį. Tarpukaris“


Artėjant 2018-siems, kuriuos Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais, visuomenė yra raginami aktyviai dalyvauti valstybės sukaktyje, įprasminant ją įvairiais kultūriniais ir leidybiniais projektais, akcijomis bei veiklomis.

Raseinių krašto istorijos muziejus iškelia į dienos šviesą fonduose saugomas nuotraukas, rankraščius, dokumentus, liudijančius nepriklausomos Lietuvos kūrimą.

Virtualioje parodoje ,,Žvilgsnis į praeitį. Tarpukaris“ išvysite to laikotarpio raseiniškių fotografų ir kt. nuotraukas, dokumentus spausdintus Raseinių spaustuvėse. Dauguma dokumentų su Raseinių krašto įstaigų antspaudais ir oficialių asmenų parašais, spaudais bei signatūromis. Šioje parodoje rasite nuotraukas su XX a. pr. Kooperatinio mokytojų knygyno ir kooperatyvo „Dubysa“ parduotuvių interjerais, Betygalos pradžios mokyklos mokinius ir mokytojus švenčiančius Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį (1918-1928 m.), vaistinių signatūras ir kitus skaitmeninius vaizdus.

Sena išmintis sako, kad be praeities nėra dabarties ir žvilgsnio į ateitį.

Muziejininkė Vita Tarvydienė

 

 

Ketvirto skyriaus mokiniai ir mokytojai 1938 m.

1

2

3

7502

12032 vis organiz

16499

16798

16800

16801

16942

16944

Betygalos pradzios mokyklos mokiniai

Betygalos pradzios mokyklos mokiniai 2

Dikinio namas

Dikinis

Dokumentas

gek 8183

gek 16826 2 lapas

gek 16826 a

J. Valanciaus sasiuvinys

Liudimas 1926 m.

Mokytoju knygynas

O. Mankutes pazymejimas

R. Armoskaites pazymejimas 1936 m.

ras apskr milicijos vadas

Raseiniu dekanas kun. P. Dockus

Raseiniu rajono mokyklu svente stadione

V. Martuseviciutes liudijimas 1937 m.




Muziejinės vertybės, atspindinčios 1918–1940 m. Raseinių regiono kultūros indėlį valstybės raidai

Raseinių krašto istorijos muziejus 2016 m. įgyvendino tęstinį, didelės apimties muziejinių vertybių konservavimo ir restauravimo projektą „1918–1940 m. eksponatų restauravimas ir konservavimas“. Projekto metu atlikti technologiniai tyrimai, restauruoti ir konservuoti dokumentinio ir istorijos paveldo 100 eksponatų, užtikrintas jų saugumas ir tęstinumas. Tai – Tarpukario metų unikalūs eksponatai: raseiniškių fotografų nuotraukos, dokumentai su Raseinių krašto įstaigų antspaudais ir oficialių asmenų parašais bei signatūromis. Dauguma dokumentų spausdinti Raseinių spaustuvėse. Dalis eksponatų į Lietuvą atsiųsti iš emigracijos. Originalių Raseinių krašto istorijos liudininkų-dokumentų ir fotografijų išliko nedaug, nes Antrojo pasaulinio karo metais buvo sugriauta 90 proc. Raseinių miesto.

2017 m. bus baigta šios apimties Istorijos rinkinio eksponatų tyrimo, restauravimo ir konservavimo programa. Per 3 metus bus restauruotos 264 muziejinės vertybės, ypač reikšmingos Raseinių krašto ir nacionalinio kultūros paveldo aspektu, atspindint 1918–1940 m. regiono kultūros indėlį valstybės raidai.

Restauruotais-konsevuotais spaudiniais ir fotografijomis papildyta nuolatinė ekspozicija „Raseinių kraštas-istorijos raida“. Restauruotų eksponatų skaitmeniniai vaizdai naudojami, istorinės edukacijos „Pasitinkant Valstybės Šimtmetį“ užsiėmimams, rengiant knygą-albumą „Laiko ir istorijos ženklai Raseinių krašte 1918-2018 m.“.

Muziejininkė Lina Vapsevičienė

 GEK 2317

GEK 4965

GEK 8329

GEK 8395

GEK 12138

GEK 12562

GEK 16702

GEK 16822

   

GEK 18010

GEK 18958

GEK 18962

GEK 19763

GEK 19765

GEK 19767

GEK 21278

GEK 21284

GEK 27048

GEK 27057

GEK 27058

PF 2236 tarnavo Raseiniuose

PF 2243

PF 2248

PF 2348

PF 2356 Zolino

PF 2375

PF 2377PF 2378

PF 2380

PF 3433

PF 6239

PF 6241

PF Sauliai Gincaiciu m-kla

sasiuvinis GEK 9772

savanoriai PF 4748


Projektas „Pasakėčių svirnelis“

Projektas „Pasakėčių svirnelis“ vyko gimtojoje tautosakininko Simono Stanevičiaus sodyboje Kanopėnuose (Viduklės sen. Raseinių r.). Kūrybinių dirbtuvių pagalba supažindinome muziejaus lankytojus su lietuvių liaudies meno ir šiuolaikinės dailės charakteringais bruožais, tautosakos ir žemaičių etnografiniais ženklais.

Senieji kultūros aruodai suteikė šiandieniniam vartotojui dvasinę atgaivą, įvairioms amžiaus ir socialinėms lankytojų grupėms – kultūrinių, meninių inovacijų. Sodybos erdvėse kūrėme „gyvą muziejų“, kaip savitą relaksacinės terapijos formą, naudojome žaidimą ir meną.

Kultūros paveldo objektas unikalus sodybos kiemu, trobesiais, senąja klevų alėja, senuoju sodu. Sodybos svirne nuo 1986 metų eksponuojami T. S. Stanevičiaus gyvenimą ir kūrybą menantys daiktai ir etnografiniai rinkiniai, susiję su lietuvių tautos atgimimu, gimtosios kalbos puoselėjimu, žemaičių gyvenimo būdu ir Lietuvos gamta. Kūrybinio palikimo „SZESZES PASAKAS“ paliesti, sodybos svečiai kūrė naujas savitas istorijas. Projektinė veikla užfiksuota fotografijose ir kūrybinių dirbtuvių filmuotoje medžiagoje.

Meno kūrėjos statusą turinti dailininkė Ilona Daujotaitė-Janulienė ir restauratorius Rimantas Janulis (Kernavė), amatininkas medžio drožėjas Ričardas Ramanauskas (Raseiniai) ir medžio drožėja Vytė Naujokaitienė (Raseiniai) ir Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkų komanda Lina Vapsevičienė, Klemensas Krolys ir Gintarė Norkienė vedė atviras tapybos kiemo, grafikos kiemo ir skulptūros kiemo kūrybines dirbtuves. Projekte dalyvavo Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos moksleiviai, kaimo bendruomenės „Viduklė“ nariai, VšĮ Raseinių dienos centro „Vilties takas“ lankytojai, Raseinių Trečiojo amžiaus universiteto studentai (TAU senjorai) ir Raseinių meno mokyklos dailės klasės mokiniai. Prisijungė prie projekto įvairių visuomenės grupių žmonės, pavieniai turistai.

Meninę kūrinio formą sąlygojo meistro techninės galimybės. Vaizduotės užmojai atsispindi kalbinant drobę, molį ar medžio skulptūrą. Visos pasakėčios nutapytos ant drobių tapo šešiomis dekoratyviomis knygomis. Išsiaiškinus pasakėčios žanro specifiką, idėjos vaizdavimo būdus, su profesionalių menininkų pagalba buvo eskizuojama, tapomi etiudai; pritaikant augalų spaudavimą, etnografinius ženklų simbolius komponuojamos autorinės studijos. Dirbtuvėse atsiskleidė istorinių, akademinių meno žinių potyriminės veiklos rezultatai. Pasakėčių knygos puoš muziejaus ekspoziciją ir įamžins naujus kūrėjus. Tai Romena Antanavičienė (Kaimų bendruomenės „Viduklė“ narė), Vilma Dagilytė Mockienė (Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos dailės mokytoja), Virginija Zybartienė (Raseinių rajono švietimo centro, Trečiojo Amžiaus Universiteto (TAU) narė), Deimantė Bakutytė, Deimantė Judickaitė ir Greta Selvenytė (Raseinių meno mokyklos dailės klasės mokinės). Medžio drožinius paukščius kalbino ir amato mokinosi jaunieji vietos meistrai, o tapybos spalvomis juos dekoravo TAU senjorai. Raseinių dienos centro „Vilties takas“ lankytojai sukūrė kolektyvinį darbą ant medžio skiedros, iš šieno gamino skulptūras, ant akmenų paliko kaligrafinius ženklus, žaidė su augalų ir paukščių formomis, margino maišelius rudens gėrybių spaudais. Molio dirbinius gamino mažųjų rankos, lipdyti indus prisijungė senjorai (keramikos dirbtuvėse muziejuje); įdomūs buvo molio piešiniai, popierinės masės kaukės, spalvoti karpiniai. Menų dirbtuvėse projekto dalyviams įsiminė šiltas bendravimas ir žmonių dalijimasis kūrybine patirtimi. Kūrybinės parodos, individualūs meniniai užmojai, edukaciniai užsiėmimai muziejuje ir bendruomenėse rodo šio projekto tęstinumą. Įspūdingiausias šio projekto kūrinys – pasakėčios „Lapė ir juodvarnis“ medžio skulptūros kompozicija po atviru dangumi. Muziejus nori sukurti inovatyvų skulptūrų sodą ir apgyvendinti visą Simono Stanevičiaus literatūrinį palikimą.

Norime Raseinių kraštui suburti ir dovanoti naujus kūrėjus ir kūrinius, formuoti pasaulėžiūrą ir plėsti integracines kultūrines veiklas. Dėkojame Lietuvos kultūros tarybai ir Raseinių rajono savivaldybei parėmus muziejaus projektą. Kviečiame visus Raseinių krašto istorijos muziejuje lapkričio 30 d. 13 val. pamatyti „Pasakėčių svirnelio“ projektines veiklas.

Projekto vadovė RKIM dailininkė-muziejininkė Gintarė Norkienė


Virtuali paroda ,,Dygsnio magija“

Paslaptinguose audinių raštuose ir margaspalviuose siuviniuose – užkoduoti mūsų tautos simboliai ir tradicijos. Nuo senų senovės moterims rūpėjo puošti savo aplinką, kad ir kokiomis sunkiomis sąlygomis gyventų ir varginančiai dirbtų. Rankdarbiai pakylėdavo virš kasdienybės, sutaurindavo ir nuspalvindavo aplinką, įnešdavo išskirtinumo namams. Puošybą įtakojo gyvenamojo namo architektūra: maži langeliai, tamsios sienojų sienos, net išbalintos kalkėmis ar išklijuotos popieriumi, neišsklaidydavo prietemos. Todėl aplinkai puošti naudota daug baltos spalvos, puošiant langelius baltais popierių karpiniais, ryškiai raudonai ornamentuojant baltas staltieses, rankšluosčius, paklodes, pagalvių užvalkalų užgales ir kt. Keliantis į vienkiemius buitis modernėjo – gryčių langai didėjo, popieriaus karpinius imta keisti užuolaidomis. Nusistovėjo rankdarbių technika: diminis audimas, žičkų raštai, pinikai, peltakiavimas, siuvinėtas tinklas. Atsirado naujų namų puošybos detalių, neįprastų raštų. Buvo sekama dvaro pavyzdžiu, kuris gaudė Europos madų tendencijas, įtaką darė emigravimas ir kitataučių integravimasis į bendruomenę. Keičiantis baldams atsirado siuvinėti takeliai, pagalvėlės, apskritos staltiesėlės, užuolaidėlės, siuvinėti kilimėliai, puošti įvairiomis gėlių kompozicijomis, siužetais su gyvūnais: elniais, briedžiais, egzotiškais paukščiais. Plito siuvinėjimo pavyzdžių šablonai, vadinti „uzorais“. Modernas buvo labiau būdingas miestietiškajam rankdarbių klodui, o iš čia sklido į kaimą, turtingesnius ūkius. Tradicinių rankdarbių kaitą įtakojo mokyklos, spauda, įvairūs mokymai ir kursai būsimoms šeimininkėms, kur buvo mokoma ir dailiųjų darbų.

Tradicinio liaudies meno plėtotė priklausė ir nuo ekonominių, politinių pokyčių. Pavyzdžiui, sunkmečiai sąlygodavo pigesnes, paprastesnes formas, taip po II Pasaulinio karo vietoj siuvinėtų kilimų atsirado tapyba ant audinio. Tuo laikmečiu plito ir trafaretai siuvinėjimui kryželiu. Visai į užribį buvo išstumti sovietinei ideologijai priešiški religiniai motyvai, kokia forma jie bebūtų išreikšti – tapyti, siuvinėti ar drožinėti. Tradicijų suvokimas buvo iškreiptas tuometinės ideologijos. Susikūrusi Liaudies meno draugija būrė ir skatino ikikrikščioniškos liaudies kūrybos tradicijų tęsėjus. Tuo metu atsirado sąvoka „antimenas“, neatitinkantis sovietinės ideologijos kūrinys, galėjęs užtraukti ir baudžiamąją atsakomybę. Taip suklestėjo pusiau pogrindinis arba dar vadinamas „turgaus menas“, nes būtent per turgų plito įvairios tautodailės apraiškos, netelpančios į sovietinės ideologijos apibrėžtus rėmus. Į turgų iškeliavo ir taip vadintos „uzorninkės“ – siuvinėjimo šablonų gamintojos ir platintojos. Jų produkcija dar buvo populiari XX a. 8-ame dešimtmetyje, tad ne vienerius namus tuo laikmečiu papuošė pagal šablonus siuvinėtos staltiesės, takeliai, pagalvėlės, sienų kilimai.

Ieškant naujų rankdarbių formų iškyla grėsmė pamesti tradicijos ir estetikos pajautą, sugriauti raštų harmoniją, tad tikroji meistrystė yra gebėjimas perimti senąją tradiciją ir transformuoti ją pritaikant naujas technikas ir formas. Moterų rankdarbiuose liko iš šimtmečių glūdumos atkeliavę simboliai, ornamentika, spalvų deriniai, perduoti iš kartos į kartą ir tautodailininkų pritaikyti šiandienai.

Muziejaus etnografijos rinkinyje kaupiami ir saugomi XIX–XX a. audiniai bei siuviniai, drabužiai, papuošalai. Visa tai atspindi vietines audimo, siuvimo, siuvinėjimo tradicijas, aprangos madas. Didžiąją rinkinio dalį sudaro tekstilė – staltiesės, siuvinėti kampeliai, takeliai, užuolaidos, liturginiai drabužiai ir kiti apeigoms skirti siuviniai. Eksponatų skaitmeniniai vaizdai virtualioje parodoje, suteikia galimybę pamatyti mūsų krašto moterų kurtą grožio ir harmonijos pasaulį.

 

                                                                                      Muziejininkė Vita Tarvydienė

Fragmentas išsiuvinėtas pilnu dygsniu RKIM

Kampelis RKIM

Kamputis RKIM

Kilimėlio fragmentas. Siuvinėtos aguonos pilnu dygsniu RKIM

Lininės staltiesės fragmentas RKIM

Marškiniai. Siuvinėjimas adinuke peltakiavimu ir pilnu dygsniu RKIM

Marškinių puošyba rišelje siuvinėjimu  RKIM

Mišri siuvinėjimo technika RKIM

Nėrinys išsiuvinėtas augaliniu motyvu RKIM

Ovali servetėlė RKIM

Pagalvėlės užvalkalas RKIM

Pagalvėlės užvalkalas siuvinėtas pilnu dygsniu RKIM

Pailgas takelis RKIM

Pgalvėlės užvalkalas siuvinėtas rišelje RKIM

Pailgas takelis siuvinėtas rankomis RKIM

Prijuostės fragmentas RKIM

Rankšluostis. Siuvinėta kryželiu  RKIM

Raštas išsiuvinėtas kryželiu RKIM

Servetėlė. Siuvinėtas tinklas RKIM

Servetėlė RKIM

Servetėlės fragmentas. Siuvinėta peltakiavimu RKIM

Servetėlės gėlių motyvas RKIM

Siuvinėjimas ant tinklo RKIM

Siuvinėjimas ir apsiūtos aplikacijos RKIM copy

Siuvinėjimas kryželinis RKIM

Siuvinėjimas pilnu dygsniu. Našlaičių motyvas  RKIM

Siuvinėjimas rišelje RKIM

Siuvinėtas augalinis motyvas ir tekstas RKIM

Siuvinėta servetėlė RKIM

Siuvinėtas erškėtrožių vainikas ant tinklo RKIM

Siuvinėtas gėlyčių motyvas RKIM

Siuvinėtas rankšluosčio kraštas RKIM

Siuvinėta staltiesė RKIM

Siuvinėta užuolaida kryželiu lenciūgėliu RKIM

Siuvinėti ornamentai RKIM

Siuvinėtos tulpės ant tinklo RKIM

Siuvinėtos užuolaidos fragmentas RKIM

Siuvinėto užuolaidos fragmentas  RKIM

SPilno dygsnio suvinėjimas ant vilnos RKIM

Staltiesės fragmentas RKIM

Staltiesė siuvinėta pilnu dygsneliu RKIM

Staltiesė siuvinėta pilnu dygsniu šilkiniais siūlais  RKIM

Staltiesės kampo fragmentas siuvinėtas rišelje  RKIM

Stilizuotos gėlės RKIM

Stula. Siuvinėta pilnu dygsniu RKIM

Stula siuvinėta šilkiniais siūlais pilnu dygsniu RKIM

Takelio raštas siuvinėtas pilnu dygsniu metalizuotais siūlais RKIM

TIKĖJIMAS siuvinėta bažnytinė vėliava pilnu dygsniu RKIM

Tinklinė užuolaida RKIM

Užuolaidėlės fragmentas. Siuvinėta pilnu dygsniu RKIM